Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ypatumai globos institucijose

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje yra nurodoma, kad visos pasaulio valstybės privalo užtikrinti vaikams tinkamas augimo ir gyvenimo sąlygas, ugdydamos laisvą, atsakingą, savo ir kito žmogaus teises gerbiančią, šiuolaikinėje visuomenėje sėkmingai funkcionuoti sugebančią asmenybę. Dėl skurdo, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo, migracijos, kitų neigiamų socialinių reiškinių, daugelis vaikų netenka galimybės augti savo biologinėje šeimoje. Tuo atveju, kai šeima dėl sutrikusio funkcionavimo negali tinkamai rūpintis vaiku, vaiko auklėjimo ir ugdymo funkcijas turi perimti valstybė – tam valstybės organizuoja vaiko globą įvairaus tipo globos institucijose. Aplinka ir sąlygos, kuriose auga vaikas, daro reikšmingą įtaką vaiko gyvenimui, todėl organizuojant vaiko ugdymą globos institucijoje be galo svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. šalyje „ buvo globojami 12692 tėvų globos netekęs vaikai. Iš jų 5425 vaikai buvo globojami globos institucijose“ (Lietuvos Statistikos departamentas, 2010). Departamento duomenimis, vaikų, globojamų institucijose skaičius mažėja. Auga skaičius vaikų, kurie yra globojami šeimose ir šeimynose. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2007 m. institucijose buvo „ globojama 6% mažiau vaikų nei 2006 m., o 2008 – jau 11% mažiau nei 2006 m. (atitinkamai, 5% mažiau nei 2007 m.)“ (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, 2009). Tokį pokytį galima sieti su valstybės politika – nuo 2008 metų valstybė teikia prioritetą vaiko globai šeimoje, tačiau taip pat įtakos turi mažėjantis gimstamumas ir didėjanti emigracija.
Kiekvienais metais Lietuvoje globa yra nustatoma apie 3000 vaikų. Dažnai tai būna jaunesnio, ikimokyklinio amžiaus, t.y. 3 – 6 metų vaikai. Ikimokyklinis amžius yra svarbus tarpsnis vaiko gyvenime, kadangi šiuo laikotarpiu formuojasi vaiko savarankiškumas, individualumas, vyksta sparti vaiko mąstymo, kalbos, emocijų raida, intensyvėja vaiko suvokimo ir pažinimo procesai. Visgi, būtina atsiminti, kad vaikai į globos namus dažniausiai patenka iš rizikos šeimų, todėl šiems vaikams yra būdingi emocijų ir elgesio sutrikimai, bendravimo sunkumai, socialinių įgūdžių stoka, neadekvatus elgesys, nesugebėjimas palaikyti santykių, sutrikusi raida, socializacijos procesas. Globos namuose auga vaikai, jau patyrę deprivaciją, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas globos institucijoje turi būti organizuojamas atsižvelgiant tiek į ikimokyklinio amžiaus tarpsnio ypatumus, tiek į kiekvieno globojamo vaiko psichologinius vystymosi ypatumus. Šio principo laikymasis įgalina padėti vaikui jaustis saugiai pasaulyje, ugdyti vaiko įgūdžius tinkamai gyventi ir veikti.
Pasirinkta problema nagrinėjama remiantis tiek lietuvių, tiek užsienio autorių darbais. Lietuvoje globos sistemą, globos organizavimo principus, ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą nagrinėja L. Žalimienė, R. Žukauskienė, L. Radzevičienė, T. Lazdauskas ir kt. Lietuvoje taip pat yra atlikti keli tyrimai, kurių pagalba siekiama analizuoti Lietuvos globos sistemą, jos ypatumus, sritis, kurias būtina tobulinti.
Diplominiame darbe yra remiamasi užsienio autorių, pvz., G. G. Filipovos, E. O. Smirnovos, R. Radevos ir kt. darbais. Be literatūros šaltinių, darbe yra pateikiama ir įstatymų bei teisinių dokumentų, susijusių su vaiko globa, analizė.
Išanalizavus literatūrą pastebėta, kad nepakanka išsamių tyrimų, kurie atskleistų ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ypatumus globos institucijose; sėkmingų ir efektyvių šio amžiaus vaikų ugdymo metodų ir būdų aprašymo.
Darbo tikslas – išanalizuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo proceso ypatumus globos institucijose.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizavus mokslinę literatūrą apie vaiko globą ir jos organizavimo principus, aprašyti ikimokyklinio amžiaus globojamų vaikų raidos ypatumus, ugdymo organizavimą.
2. Išanalizuoti vaikų globos institucijų darbuotojų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ypatumus globos institucijose.
3. Išanalizuoti vidinius vaikų globos namų dokumentus, siekiant atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių globos namuose, ugdymo proceso organizavimo ypatumus.
Darbo objektas – ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ypatumai globos institucijose.
Hipotezė – ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas globos institucijose organizuojamas atsižvelgiant į vaiko visapusišką asmenybės vystymąsi.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Anketinė apklausa.
3. Struktūruotas interviu.
4. Dokumentų analizė.
Rengiant baigiamąjį darbą, buvo pagilintos šios profesinės kompetencijos:
1. Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui, organizavimas:
1.1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.
1.5. Analizuoti ir vertinti socialinio pedagoginio poveikio ugdytiniui veiksmingumą.
2. Darbas su ugdytinių grupėmis:
2.1.Gebėti įvertinti ugdytinio vietą socialinėje grupėje.
3. Saugios, ugdytinio aplinkos, kūrimas:
3.1. Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui.
4. Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos vaiko ugdymui:
4.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis.
5. Socialinio pedagogo profesinės veiklos tobulinimas:
5.1. Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.
5.2. Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.