Dažnai teigiama, kad moterų literatūra yra savita. Remdamiesi lietuvių literatūros pavyzdžiais, pagrįskite šią mintį arba ją paneikite.

Žmonių pasąmonėse yra įtvirtintas stereotipas, jog vyrai – tai visuomenės žmonės, o moterų paskirtis yra rūpintis namais ir šeima. Bet ne per seniausiai prasidėjęs feminizmo antplūdis parodo, jog moteris tampa vis labiau lygiavertė vyrui. Toks visuotinis dailiosios lyties judėjimas paskatino moteris nebijoti reikštis moksle, politikoje, kūryboje. Į literatūrą atneštas moteriškas gaivumas parodė pasauliui dar neregėtas spalvas ir emocijas. Svarbiausia buvo ne istorijos tema ar visuomenės idėjos, bet kasdieninis gyvenimas ir buitis. Ši tematika atsainiai buvo palikta moterims, kaip neva ribotoms rašytojoms, nesugebančioms žvelgti į gyvenimą plačiau. Paradoksalu, bet kaip tik tokia literatūra buvo tikra, nuoširdi ir išliekanti.