Moterų, patyrusių smurtą šeimoje, psichosocialinės problemos

Šeimą galima vadinti ne tik pagrindine visuomenės ląstele, bet ir valstybės pagrindu. Meile spinduliuojantis ir gyvastingas šeimos lizdas yra ateities visuomenės psichinės ir dorinės sveikatos pagrindas. Kartais tenka išsklaidyti mitą, jog šeima yra saugus prieglobstis visiems jos nariams ir turi paslėptų problemų. Viena iš jų – tai ,,buitinis smurtas”.

Problemos aktualumas. Smurtas šeimoje yra kompleksinė problema. Tai itin opi tema, visuomenės rykštė, turinti didžiulių ekonominių, socialinių, asmeninių padarinių. Prievarta prieš moterį šeimoje apima emocinės, ekonominės, seksualinės ir fizinės prievartos prieš moterį formas, be to, sukuria kitų šeimos narių prievartos šeimoje galimybę. Ji riboja ne tik moters fizinę ir socialinę veiklą, sukelia fizines ir emocines kančias, bet taip pat sutrikdo šeimos funkcionavimą ir riboja moters visuomeninės veiklos galimybes. Apie smurtą šiandien mes kalbame vis dažniau. Smurtas egzistuoja ne tik gatvėse, žurnaluose, kompiuteriniuose žaidimuose, deja, jis egzistuoja ir šeimose. Visuotinai priimta, kad smurtas prieš moteris tiek viešajame, tiek privačiąjame gyvenime yra žmogaus teisių pažeidimas ir viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių pasiekti lyčių lygybės tikslų. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, nuo smurto šeimoje kasmet Lietuvoje žūva apie 20 moterų. Policijos departamento informacija rodo, kad iškvietimų dėl konfliktų namuose per metus būna per 40 tūkstančių. Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, religijos, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės.

Naujumas. Praėjusių metų gruodžio 15 dieną įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuriuo siekiama sutramdyti smurtą šeimoje ir neleisti smurtavusiam asmeniui išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Šio įstatymo paskirtis ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiama: psichologo, teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ir kt. būtinos paslaugos, teikiamos valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Lietuvoje nėra renkami išsamūs oficialūs statistiniai duomenys apie smurto prieš moterį šeimoje paplitimą. Smurto prieš moteris problemą tyrinėjo G. Purvaneckienė, J. Šeduikienė, A. Purvaneckas, R. Mikalajūnaitė, J. Reingardienė ir kiti autoriai. Lyčių lygiateisiškumo problemos, lyčių kultūriniai, socialiniai aspektai taip pat lyties tapatybės problemos nagrinėjamos A.Vosiliūtės, V. Šidlauskienės, V. Kanopienės ir kitų autorių darbuose. Anot A. M. Pavilionienės (2007), Lietuvoje labai stinga visuomenės švietimo šia tema bei prevencijos priemonių, krizių centrų smurto aukoms reabilituoti bei smurtautojams perauklėti, suteikiant jiems teisinę, psichologinę ir švietėjišką paramą.

Objektas - moterų patyrusių smurtą šeimoje psichosocialinės problemos.

Tikslas - išnagrinėti, moterų patirusių smurtą šeimoje, psichosocialines problemas.

Uždaviniai:

1. Apibūdinti smurto šeimoje rūšis ir jų sąveiką.

2. Išnagrinėti smurto šeimoje priežastis.

3. Nustatyti moterims patyrusioms smurtą šeimoje kylančius sunkumus.

Metodai:

1. Mokslinės literatūros apžvalga;

2. Anketinė apklausa;

3. Kiekybinių duomenų analizė.

Baigiamajame darbe atskleistos tokios bendrosios ir specialiosios socialinio darbuotojo kompetencijos:

* Gebės vadovauti socialinėms programoms ir būti efektyviu projekto komandos nariu. Ši kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje 1.5. poskyryje, apibūdinant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto.

* Gebės prognozuoti socialines problemas. Kompetencija atskleidžiama 1.4. dalyje analizuojant požymius leidžiančius suprasti, kad moters šeimoje yra smurtaujama.

* Gebės sudaryti paramos programą. Ši kompetencija atsiskleidžia 1.6. teorinėje darbo dalyje, analizuojant socialinių paslaugų paramos programą moterims nukentėjusioms nuo smurto.

* Gebės teikti socialines paslaugas. Kompetencija atskleidžiama 1.6. dalyje, poskyryje analizuojant socialinių paslaugų poreikį moterims patyrus smurtą šeimoje.

* Gebės vykdyti prevencinę veiklą. Ši kompetencija atsispindi 1.5. ir 1.6. dalyse apibūdinant socialinio darbuotojo veiklą su smurtaujančiais vyrais ir analizuojant visus įmanomus būdus, kad būtų užkirstas kelias smurtui šeimoje.

* Gebės taikyti komandinio darbo principus. Kompetencija atskleidžiama teorinėje darbo dalyje, 1.6. poskyryje, apibūdinant komandinio darbo privalumus siekiant klientei suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą.