Nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką

Temos aktualumas ir reikšmingumas. Lietuvoje jaunimo politika plėtojama jau daugiau nei 20 metų. Per šiuos metus pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų jaunimo politikoje - Lietuvoje tiek nacionaliniu tiek vietos lygmeniu yra sukurta ir išplėtota jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucinė sistema (pvz., Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prie jos veikia Jaunimo reikalų departamentas, jaunimo reikalų koordinatoriai savivaldybėse ir t.t.). Tačiau visa ši sistema negalėtų efektyviai funkcionuoti be jaunimo organizacijų, kurios yra įtraukiamos į visą struktūrą kaip institucijos, atstovaujančios jaunimą. Valstybės ir savivaldybių institucijos pripažįsta jaunimo organizacijas kaip partneres, sprendžiant jaunimui aktualius klausimus. Siekiant sudaryti tinkamas  sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti atviroje ir demokratinėje  visuomenėje yra įgyvendinamos įvairios programos, kuriomis skatinamas  nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant jaunimo  politiką, stiprinami jų ryšiai su valstybės ir savivaldybių institucijomis, miesto bei kaimo bendruomenėmis, tolesnei jaunimo politikos plėtrai teikiama ES struktūrinių fondų ir kitų ES  programų parama.

Kad būtų galima sėkmingai vystyti jaunimo politiką yra nustatyti jos principai bei sritys, priimti teisės aktai, reglamentuojantys jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą. Formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką remiamasi ne tik Lietuvos teisiniais dokumentais (Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2005, 2010 metais patvirtintas ilgalaikis valstybės planavimo dokumentas – Nacionalinė jaunimo politikos plėtros programa ir 2011-2013 metų programos priemonių planas), bet ir ES  teisės aktais (pvz., ES jaunimo politikos strategija, 2009; Europos jaunimo paktas, 2005; Europos Komisijos Jaunimo politikos baltoji knyga, 2001; ir t.t.).

Formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką vietos lygmeniu yra kuriami instituciniai ir teisiniai mechanizmai, kurie suteikia galimybes jaunimo NVO dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Ypač svarbu paminėti, jog įtvirtinta paritetu sudaroma  jaunimo reikalų taryba bei įsteigtos jaunimo reikalų koordinatorių pareigybė. Šie instituciniai mechanizmai užtikrina jaunimo NVO atstovų įtraukimą į jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą savivaldybėse. Be to kiekviena savivaldybė formuodama ir įgyvendindama jaunimo politiką vadovaujasi nacionalinio lygmeniu priimtais teisės aktais ir savivaldybės lygmeniu priimtais teisės aktais.

Mokslinis ištirtumas ir naujumas. Nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką analizuojamas Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Iš užsienio mokslininkų analizavusių jaunimo nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką galima būtų paminėti T. Csiha (2010), kuri savo moksliniuose darbuose pabrėžia nevyriausybinių organizacijų svarbą ne tik padedant savivaldybėms atlikti savo funkcijas, bet ir įtraukiant jaunimo atstovus į sprendimų ieškojimą ir priėmimą vietos lygmeniu. F. Y. Denstad (2009)  akcentuoja integruotos jaunimo politikos svarbą, norint sėkmingai įgyvendinti jaunimo politiką. Apie jaunimo ar jaunimo NVO dalyvavimą viešosios politikos kontekste  kalba ir J. Forbing (2005), o M. Gagne (2002) išskiria jaunimo organizacijų dalyvavimo sprendimų priėmime lygmenis.

Lietuvoje vis dar stokojama tyrimų apie nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką vietos lygmeniu. Daugiau dėmesio skiriama jaunimo politikai ir įvairioms jos sritims. R. Zuoza (2000) pabrėžia jaunimo pilietiškumo iniciatyvos skatinimą. Jaunimo nedarbo problemas, integravimą į darbo rinką bei jaunimo nevyriausybinių organizacijų įtaką jaunimo įsitvirtinimui darbo rinkoje savo darbuose nagrinėja V. Kučinskas, R. Kučinskienė (2001) bei D. Bagdžiūnienė ir L. Okunevičiūtė – Neverauskienė (2001), L. Okunevičiūtė bei K. Šlekienė (2008). Nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių bendradarbiavimo temą paliečia J. Bučaitė, I. Ambotaitė – Mazeliauskienė (2005), analizuodamos institucinių bendradarbiavimo tinklų kūrimą pilietinio sektoriaus ir viešosios valdžios lygmeniu bei  J. Bučaitė – Vilkė ir D. Motiejūnaitė (2011), nagrinėdamos tarpinstitucinės partnerystės tinklą tarp vietos valdžios institucijų ir pilietinio sektoriaus bei šių bendradarbiavimo tinklų vaidmenį sprendžiant vietos problemas. Šiek tiek apie jaunimo NVO indėlį ir kompetencijas tarpžinybinio bendradarbiavimo procese nacionaliniu lygmeniu jaunimo politikos srityje užsimenama „Tarpžinybinio bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu jaunimo politikos srityje analizėje” (2010).

Tyrimo problema ir probleminiai klausimai. Sėkmingas jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas vietos lygmeniu įmanomas tik įtraukiant jaunimą ir nevyriausybines jaunimo organizacijas į politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą. Pagrindinis būdas jaunimo NVO atstovauti ir ginti savo interesus savivaldybėse yra įsitraukti į jaunimo reikalų tarybos veiklą. Tačiau remiantis tyrimo ataskaita „Jaunimo dalyvavimas įgyvendinant regioninę jaunimo politiką“ (2010) tik trečdalyje savivaldybių teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos savivaldybių jaunimo reikalų tarybos, o tai riboja nevyriausybinių jaunimo organizacijų galimybes dalyvauti formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką savivaldybėse.

Bakalauro darbo problema gali būti apibūdinama šiuo klausimu:

• Kokiomis priemonėmis ir būdais galėtų būti skatinamas nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimas jaunimo politikos formavime ir įgyvendinime?

Tyrimo objektas – nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką Pasvalio rajono savivaldybėje.

Tyrimo tikslas – ištirti nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimo galimybes formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką Pasvalio rajono savivaldybėje.

 Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti institucinius ir teisinius mechanizmus formuojančius ir įgyvendinančius jaunimo politiką nacionaliniu ir vietos lygmeniu bei atskleisti tarpžinybinio bendradarbiavimo svarbą jaunimo politikos srityje.

2. Išanalizuoti  nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimo formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką vietos lygmeniu teorinius aspektus (sąlygas, priemones, lygius, įsitraukimą į tarpžinybinį bendradarbiavimą).

3. Atlikti teisinių dokumentų, reglamentuojančių jaunimo politiką nacionaliniu ir vietos lygmeniu, analizę, siekiant išsiaiškinti, kaip nevyriausybinių organizacijų galimybės dalyvauti formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, integruojamos į teisinę bazę.

4. Ištirti jaunimo nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo galimybes (sąlygas, priemones, lygmenis, įsitraukimą į tarpžinybinį bendradarbiavimą) formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką Pasvalio rajono savivaldybėje.

5. Išanalizavus jaunimo NVO įsitraukimo galimybes, pateikti rekomendacijas dėl jaunimo NVO dalyvavimo jaunimo politikos formavime ir įgyvendinime tobulinimo, Pasvalio rajono savivaldybei ir jaunimo NVO.

Hipotezė. Pasvalio rajono savivaldybėje nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms  nesudaroma pakankamai galimybių įsitraukti jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą dėl informacijos išsamumo tam tikrais klausimais trūkumo, teisinės bazės neveiksmingumo, nepakankamo finansavimo iš savivaldybės bei ribotų galimybių įsitraukti į tarpžinybinių struktūrų veiklą ir jaunimo reikalų tarybos sudėtį. 

Tyrimo metodologija. Siekiant ištirti jaunimo nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo galimybes formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką vietos lygmeniu buvo nagrinėti mokslininkų darbai, dokumentai ir tyrimų medžiaga.  Tyrimo metodologija grindžiama:

• Leidinyje „Jaunimo politika Lietuvoje“ (2010) pateiktais institucinių mechanizmų formuojančių ir įgyvendinančių jaunimo politiką nacionaliniu ir vietos lygmeniu aprašymais.
• NVO teisės instituto leidinyje „NVO koncepcija Lietuvoje“, (2008) pateiktomis įžvalgomis apie nevyriausybines organizacijas.
• Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Naujas postūmis Europos jaunimui“ (2001) pateiktomis sąlygomis jaunimo dalyvavimui užtikrinti.
• Z. Wejcman (2001), „Jaunimo nevyriausybinių organizacijų finansavimo galimybių analizėje“, (2006),  „Europos Tarybos Pataisytoje chartijoje dėl jaunų žmonių dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime“ (2003) nurodomomis jaunimo NVO įtraukimo į jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą priemonėmis.
• F. Y. Denstad (2009), J. M. Bryson, B. C. Crosby  ir M.M. Stone (2006), „Tarpžinybinio bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje nacionaliniu lygmeniu analizės ataskaitoje“ (2010) pateiktomis įžvalgomis apie tarpžinybinį bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje.
•  M. Gagne (2002) teiginiais apie jaunimo dalyvavimo sprendimų  priėmime lygius.

         Tyrimo metodai:

• mokslinės literatūros analizė. Siekiant apibrėžti jaunimo NVO sampratą ir funkcijas, jaunimo politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas nacionaliniu ir vietos lygmeniu, tarpžinybinio bendradarbiavimo ypatumus bei išsiaiškinti jaunimo NVO dalyvavimo sąlygas ir priemones, naudota Lietuvos ir užsienio autorių mokslinė literatūra, straipsniai, remtasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais.
• pirminių šaltinių (dokumentų) analizė.  Nacionalinio ir vietos lygmens (Pasvalio rajono savivaldybės) dokumentų, reglamentuojančių jaunimo politiką analizė, siekiant išsiaiškinti nevyriausybinių jaunimo organizacijų galimybes dalyvauti formuojant ir įgyvendinat jaunimo politiką. Analizuota 16 dokumentų.
•   pusiau struktūrizuotas ekspertų interviu, siekiant išsiaiškinti, kaip atrinkti ekspertai vertina nevyriausybinių jaunimo organizacijų galimybes dalyvauti formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, kokius dalyvavimo trūkumus įžvelgia. Buvo atrinkti 9 ekspertai, iš kurių 6 – jaunimo NVO atstovai bei 3 savivaldybės atstovai - jaunimo reikalų koordinatorė ir 2 jaunimo reikalų tarybos nariai.
• kokybinis turinio (content) analizės metodas norint išanalizuoti informantų atsakymų turinį.

Praktinis reikšmingumas. Darbo praktinį reikšmingumą rodo tai, kad išsiaiškintos jaunimo NVO dalyvavimo galimybės, tobulintinos kryptys, formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką Pasvalio rajono savivaldybėje. Remiantis gautais tyrimo rezultatais parengtos rekomendacijos Pasvalio rajono savivaldybei ir nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms, kaip būtų galima skatinti įsitraukimą į jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą. Tyrimo rezultatai pristatyti Pasvalio rajono savivaldybėje.

Darbo struktūra. Darbas susideda iš įvado, trijų dalių (teorinio pagrindimo, metodologinio pagrindimo bei tyrimo analizės rezultatų), išvadų, rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų.