Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijų programos studentų pasirinkimo motyvacijos ir kokybės vertinimas
Ištrauka
Šiuolaikinėje visuomenėje, kai gyvenimo sąlygos nuolat keičiasi, individui reikia išmokti prisitaikyti prie įvairių aplinkos veiksnių. Individas turi greitai reaguoti į sparčiai besikeičiančią situaciją ir adaptuotis prie jos, tam, kad galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą ir išliktų paklausus šiuolaikinėje rinkoje. Profesinė patirtis apima visą individo gyvenimą, pradedant nuo ketinimų pradžioje, jau mokyklos metais, baigiant pasitraukimu iš darbo rinkos. Šio proceso lūžio taškas yra profesijos pasirinkimas. Jis neretai sutampa su mokyklos baigimu.
Studijų programų pasirenkamumo motyvacijos nagrinėjimas yra svarbus siekiant nustatyti pokyčius, susijusius su aukštuoju mokslu. Aukštasis mokslas paveikia ekonominę ir socialinę šalies padėtį. Jis turi poveikį asmeniniam gyvenimui, motyvacijai, karjeros pasirinkimui, todėl labai svarbu skirti ypatingą dėmesį studijų programų pasirinkimui ir veiksniams, kurie lemia pasirinkimą (Gaidučenia 2016, p. 5).
Spartūs socialiniai ir ekonominiai reiškiniai nuolat veikia darbo rinką: atsiranda naujų profesijų, stiprėja konkurencija ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Aukštosioms mokykloms keliamas vis didesnis reikalavimas – rengti paklausius, darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus (Hearn 1984, p. 57). A. Balčytė ir kiti tvirtina: jog šiuolaikiniame pasaulyje įsigalint kultūrinei pasaulio sampratai, vis svarbesnės tampa regioninės studijos, padedančios skirtingoms tautoms ir kultūriniams arealams artimiau pažinti vienas kitą (Balčytė ir kt. 2006, p. 5).
Vytauto Didžiojo universitete nuo 2012 m. rudens pradėta vykdyti būtent tokio pobūdžio studijų programa. Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų (RASK) programa, vykdoma humanitarinių mokslų fakulteto Kultūros studijų ir etnologijos katedroje, jau tapo populiariausia bei didžiausia šio fakulteto programa (www.asc.vdu.lt).
Pastaraisiais metais daug įtampos keliantis klausimas yra studijų kokybė, universitetų atotrūkis nuo darbo rinkos pokyčių keliamų reikalavimų. Orientacija į pasaulio darbinius poreikius, ypač absolventų įsidarbinimo klausimas, tampa vienu iš svarbiausių studijų kokybės kriterijų (Pukelytė 2010, p. 156). Studijų pagrindas – įgyvendinamos studijų programos, jų rezultatu suinteresuoti studentai, dėstytojai, darbdaviai, platesniame kontekste – visuomenė, prie kurios pažangos prisideda aukštųjų mokyklų absolventai (Galkutė 2008, p. 6). Universitetinio jaunimo lūkesčiai dažniausiai ne tik labai įvairūs, bet ir aukšti. Jie susiję su motyvais, lėmusiais arba bent jau turėjusiais įtakos pasirenkant studijas universitete.
Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų programa VDU vykdoma dar tik 5 metus, todėl mano tikslas yra išnagrinėti šios studijų programos pasirinkimo motyvacijas. Taip pat, atsižvelgiant į
darbo rinkoje vyraujančias tendencijas ir į tai, kad ši programa dar neturi ekspertinio vertinimo įšvadų, man buvo įdomu ištirti jos kokybės veritnimą studentų akimis.
Tyrimo objektas ir problema: Vytauto Didžiojo universiteto Rytų Azijos kultūrų ir kalbų studijų programos studentų pasirinkimo motyvacijos ir studijų kokybės vertinimas.
Tyrimo tikslas: Ištirti Vytauto Didžiojo universiteto Rytų Azijos kultūrų ir kalbų studijų programos pasirinkimo motyvacijas ir kokybės vertinimą studentų požiūriu.
Tyrimo uždaviniai:
-
Pateikti motyvacijos ir motyvo sampratą
-
Aptarti motyvacijos svarbą studijų ir profesijos pasirinkime bei studijų reikšmę ir svarbą žmogaus gyvenime
-
Aptarti aukštojo mokslo ir studijų kokybės reikšmę bei vertinimo kriterijus.
-
Aptarti Rytų Azijos šalių įvaizdį Lietuvos kontekste.
-
Pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Rytų Azijos kultūrų ir kalbų studijų programą ir pateikti darbdavių keliamų reikalavimų universitetų absolventams analizę.
-
Išanalizuoti studentų pasirinkimo motyvacijas, renkantis Rytų Azijos kultūrų ir kalbų studijų programą bei atskleisti programos kokybės vertinimą studentų akimis.
Tyrinėjimai: J. Gaidučenia (2016) savo magistro darbe pažymi, jog Studijų programų pasirenkamumo motyvacijos nagrinėjimas yra svarbus, siekiant nustatyti pokyčius, susijusius su aukštuoju mokslu, kuris turi poveikį asmeniniam gyvenimui, motyvacijai ir karjeros pasirinkimui (Gaidučenia 2016, p. 5). Šiuolaikinėje visuomenėje profesinė veikla yra svarbi asmens saviraiškos sritis, todėl profesijos rinkimosi asmeniniai motyvai yra dominuojantys. Jaunimo profesijos ir specialybės rinkimosi teorines nuostatas, motyvaciją plačiai tyrė daugelis Lietuvos mokslininkų. Pasak R. Adamonienės (2010), studento vidinė motyvacinė struktūra turi teigiamos įtakos jo tolesnio mokymosi rezultatams ir aktyvios, kūrybingos asmenybės ugdymuisi. Tačiau neretai pasirinkimo situaciją nulemia ne asmens motyvai ar gebėjimai, o socialiniai veiksniai, pvz.. profesinis prestižas, karjeros perspektyva, geras uždarbis ir pan. (Adamonienė 2010, p. 49- 55). V. Lamanausko (2013) atliktame tyrime paaiškėjo, jog pagrindinė priežastis paskatinusi studentus rinktis universitetines studijas yra išsilavinimo siekimas (Lamanauskas, 2013, p. 8). Tačiau švietimo mokslo ir leidinių serijos „Švietimo problemos analizė“ tyrimo, kurį atliko L. Galkutė (2008), duomenys rodo, kad studijų programos pasirinkimas dažniausiai siejamas su
„idealistitiniais“ motyavais – mėgstamais bendrojo lavinimo dalykais ir laisvalaikio pomėgiais (Galkutė 2008, p. 1). J. Bielovas savo baigiamajame bakalauro darbe teigia, kad Rytų Azijos studijos tampa tikslingu pasirinkimu tiems, kurie domisi pasaulio ekonomika bei politika, Azijos šalių kultūra ir kalbomis (Bielovas 2016, p. 6). R. Pukelytė savo straipsnyje „Universitetinių studijų kaip paslaugos kokybės vertinimas: dimensijos ir kriterijai“ pabrėžia, kad universitetinės
studijos turi būti kokybiškos ne tik turiniu, bet ir administravimo lygmeniu, todėl studijų kaip paslaugos kokybė – svarbi sudėtinė studijų kokybės užtikrinimo dalis (Pukelytė 2010, p. 155 ).
K. Pukelis ir N. Pileičikienė savo straipsnyje „Studijų kokybė: studjų rezultatų paradigma“ teigia, kas studijų rezultatai yra nepaprastai svarbus studijų kokybės parametras, kuris atspindi studijų ir darbo rinkos poreikių sąryšį. (Pukelis, Pileičikienė 2005, p. 96).
Tyrimo metodai:
-
Mokslinės literatūros analizė.
-
Kiekybinis tyrimas – struktūruota apklausa. Apklausa vyko 2017 metų kovo mėnesio 11-19 dienomis. Asakymų į anketinius klausimus sulaukta iš 61 respondento: 50 moterų ir 11 vyrų. Anketą užpildė 9 pirmakursiai, 11 antrakursių, 8 trečiakursiai ir 33 ketvirtakursiai. Visi atsakę respondentai Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijų programos studentai.
-
Apklausos tyrimų duomenų analizė.
Darbo struktūra:
Baigiamojo bakalauro darbo apimtis 44 lapai (su priedais 51 lapai). Darbe pateikta 4 lentelės, 13 paveikslų (diagramų), 1 anketa. Literatūros ir šaltinių sąraše pateikiama 35 literatūros šaltiniai, 6 internetiniai šaltiniai ir 1 tyrimo aplanko šaltinis. Darbą sudaro įvadas, 6 pagrdidinės dėstymo dalys ir išvados. Pirmoje dėstymo dalyje pateikiama motyvacijos ir motyvo samprata. Antrame skyriuje pateikiama motyvacijos svarba studijų ir profesijos pasirinkime bei studijų reikšmė ir svarba žmogaus gyvenime . Trečiame skyriuje pateikiama aukštojo mokslo studijų kokybės reikšmė ir vertinimo kriterijai. Ketvirtame skyriuje pateikiamas Rytų Azijos šalių įvaizdis Lietuvos kontekste. Penktame skyriuje pristatoma Vytauto Didžiojo universiteto Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijų programa, bei programos karjeros galimybės ir darbdavių keliamų reikalavimų universitetų absolventams analizė. Šeštame skyriuje aprašoma Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijų programos studentų pasirinkimo motyvacijų ir kokybės vertinimo studentų akimis tyrimo metodologija, rezultatai ir jų analizė.
Turinys
- TURINYSSantrauka 3Summary 4ĮVADAS 51. Motyvacijos ir motyvo samprata 82. Motyvacijos svarba renkantis studijas ir profesiją. Studijų reikšmė žmogaus gyvenime 83.Aukštojo mokslo ir studijų kokybės reikšmė ir vertinimo kriterijai 114.Rytų Azijos šalių įvaizdis Lietuvos kontekste 165.Vytauto Didžiojo universiteto Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijų programa ir darbdavių keliamų reikalavimų universitetų absolventams analizė 176. EMPIRINIS TYRIMAS 226.1 Tyrimo metodologija 226.1.1 Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijų programos studentų pasirinkimo motyvacijų ir kokybės vertinimo tyrimo rezultatai ir jų analizė 24IŠVADOS 39LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRŠAS 41PRIEDAI45
Literatūros sąrašas
Literatūra
1. Adamonienė, R. ir kt., 2003. Profesinio ugdymo psichologija ir pedagogika. Utena: Indra.
2. Adamonienė, R., 2010. Studentų motyvacijos procesas ir jo kaitos galimybės. Ugdymo psichologija Nr. 21 Kaunas: Lietuvos žemės ūkio universitetas, Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. p. 49-55
3. Allan, A., Pileičikienė, N., 2010. Dėstymo kokybės vertinimas universitetinėse studijose: studentų apklausos panaudojimo galimybės. Aukštojo mokslo kokybė Nr. 7. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 60-61.
4. Balčytė, A. ir kt., 2006. Baltijos ir Rytų Azijos regionų studijos: naujieji transnacionaliniai iššūkiai ir Rytų patirtis. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 5.
5. Bielovas, J., 2016. Lietuvos studentų Rytų Azijos regiono kultūrų studijų pasirinkimo motyvacijos XXI a. Baigiamasis bakalauro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 6.
6. Barancovaitė-Skindaravičienė, K.,2012. Rytų Azijos studijos Lietuvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 52.
7. Butkienė, G., Kepalaitė, A., 1996. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius: Margi raštai. p. 225-226.
8. Dudaitė, J., 2014. Studijų kokybės kriterijai ir jų įgyvendinimas magistrantų požiūriu. Socialinis darbas Nr. 13 (1). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. p. 51-52.
9. Gaidučenia, J., 2016. Studijų programų pasirenkamumo motyvacija. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas. p. 5; 7-8; 10.
10. Galkutė, L., 2008. Švietimo kokybė. Švietimo problemos analizė Nr. 8 (28). Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerija. p. 6.
11. Gerikienė, V., Lukočienė, V., Tamulevičienė, D., 2012. Studentų specialybės pasirinkimo motyvų ir lūkesčių lyginamoji analizė: skirtingų mokslo sričių kontekstas. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. Mokslo darbai Nr. 3 (1). Šiauliai: Šiaurės Lietuvos kolegija. p. 74-75.
12. Grundey D., 2008. TQM in univerity studies: Quality assessment and quality assurance in a Lithuanian University. Transformations in Business and Economics Nr. 7 (2). Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. p. 216-235.
13. Hearn, J. C., 1984. The relative roles of academic ascribed and socioeconomic characteristics in college destinations. Sociology of Education. p. 57. 42
14. Yorke, M., 1999. Assuring quality and standarts in globalised higher education. Quality Assurance in Education Nr. 1. Liverpool: John Moores University. p. 14-24.
15. Jovaiša, L., 2007. Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis. p. 152; 165; 172-173.
16. Keibienė, R., Jonaitienė, L., Daukilas, S., 2012. Studentų profesinės motyvacijos tyrimas. Sveikatos mokslai Nr. 5. Kaunas: Kauno kolegija ir Aleksandro Stulginskio universitetas. p. 173-179.
17. Lamanauskas, V., Augienė, D., Makarskaitė-Petkevičienė, R., 2013. Universitetinių studijų problematika studentų požiūriu: priežastys ir lūkesčiai. Švietimas: politika, vadyba, kokybė Nr. 1 (13). Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas. p. 8; 12-13.
18. Laumenskaitė, E., Petkevičiūtė, N., 2004. Asmeninė motyvacija kaip profesinės karjeros pagrindas. Profesinis rengimas Nr. 8. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 8.
19. Levickaitė, R., 2010. Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro studijų kokybės tyrimas. Santalka. Filoloija. Edukologija Nr. 18 (2). Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas. p. 67-76.
20. Liubinienė, D., Slimanavičienė, A., 2013. Studijų pasirinkimą lemiantys veiksniai. Vilnius: Vilniaus kolegija. p. 39.
21. Mayers, G. D., 2000. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. p. 426.
22. Pukelis, K., Pileičikienė, N., 2005. Studijų kokybė: studijų rezultatų paradigma. Aukštojo mokslo kokybė Nr. 2. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 96-100; 104-105.
23. Pukelis, K., Pileičikienė, N., 2012. Aukštųjų mokyklų absolventų išsiugdytų bendrųjų kompetentingumų ir darbo rinkos poreikių atitiktis. Aukštojo mokslo kokybė Nr. 9. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 140; 144-145.
24. Pukelytė, R., 2010. Universitetinių studijų kaip paslaugos kokybės vertinimas: dimensijos ir kriterijai. Aukštojo mokslo kokybė Nr. 7. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 155; 156.
25. Rumbutytė, A.,2016. Kinijos įvaizdis Lietuvoje XXI a. pradžioje. Baigiamasis bakalauro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 9.
26. Rupšienė, L., 2000. Nenoras mokytis – socialinis pedagoginis reiškinys. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
27. Ruževičius, J., 2007. Studijų kokybės vadybos sistemų tyrimas. Ekonomika: Mokslo darbai Nr. 80, p. 51-68.
28. Samulaitis, M., 2012. Aukštojo mokslo komercializacijos taikymo galimybės. Informacinis biuletenis Nr 3 (21). Kaunas: Kauno miškų ir aplinkos indžinerijos kolegija. p. 48.
29. Savickienė, I., 2005. Universitetinių studijų kokybės vertinimo sistemos parametrai. Aukštojo mokslo kokybė Nr. 2. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 72.
30. Stumbrys, E., 2004. Vidinis ir išorinis aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas. Aukštojo mokslo kokybė Nr. 1. Vilnius: Studijų kokybės vertinimo centras. p. 161-163.
31. Tandzegolskienė, I., Rutkienė, A., 2013. Aktualios ugdymo problemos akademinio jaunimo tyrimuose. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 4; 62; 64-65.
32. Vabalas-Gudaitis, J., 1983. Psichologijos ir pedagogikos straipsniai. Vilnius: Mokslas.
33. Valiuškevičiūtė, A. Druskytė, R. Mikutavičienė, I., 2004. Universitetinių studijų kokybės vertinimas: akademinės bendruomenės požiūris. Aukštojo mokslo kokybė Nr. 1. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 40.
34. Žydžiūnaitė, V., Crisafulti, S., 2011. Universiteto studentų profesinį tapatumą lemiantys veiksniai. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos Nr. 20. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. p. 171.
35. Žydžiūnaitė, V., Saulėnienė, S., 2006. Profesinio identiteto vystymasis aukštosiose neuniversitetinėse studijose: studentų patirtys. Respublikinės konferencijos medžiaga. Kaunas: Kauno kolegija. p. 199-208.
Šaltiniai
1. Azijos studijų centras. „RASK (bakalauras)“., asc.vdu.lt, 2017. Prieiga per internetą:
<http://asc.vdu.lt/lt/education/rask-ba/> [žiūrėta 2017 m. vasario 13 d.].
2. Vytauto Didžiojo universitetas. Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos: apie programą“., vdu.lt. Prieiga per internetą: <http://www.vdu.lt/lt/study/program/show/206/> [žiūrėta 2017 m. kovo 7d.].
3. Vytauto Didžiojo universitetas. Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos: detaliau“., vdu.lt. Prieiga per internetą: <http://www.vdu.lt/lt/study/program/detailed/206/> [žiūrėta 2017 m. kovo 7 d.].
4. Lietuvos žinios. „ Azijos dvelksmas užlies Kauną“., lzinios.lt, 2014. Prieiga per internetą: <http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/azijos-dvelksmas-uzlies-kauna/189302> [žiūrėta 2017 m. kovo 15 d.].
5. Baltic Asia. „OrDi 2016: Lietuva ir Rytų Azija XXI a.“., balticasia.lt, 2016. Prieiga per
internetą: <http://www.balticasia.lt/straipsniai/aktualijos/ordi-2014-lietuva-ir-rytu-azija-xxi-am/> [žiūrėta 2017 m. kovo 15 d.].
6. Kauno diena. „ VDU dovana miestui: Kaunas vienai savaitei taps Rytų Azijos centru“., m.kauno.diena.lt, 2016. Prieiga per internetą: <http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menasir-pramogos/vdu-dovana-miestui-kaunas-vienai-savaitei-taps-rytu-azijos-centru-744182 > [žiūrėta 2017 m. kovo 15 d.].
7. Steponavičiūtė, G., 2017. Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijų programos studentų pasirinkimo motyvacijos ir kokybės vertinimas. Empirinės medžiagos aplankas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
Reziumė
- Autorius
- GStep
- Tipas
- Diplominis darbas
- Dalykas
- Etninė kultūra
- Kaina
- €12.15
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Rgp 5, 2022
- Publikuotas
- 2017 m.
- Apimtis
- 51 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų