Bendrojo lavinimo mokyklų 1 – 2 klasių mokinių fonologinės analizės trūkumai

Problema ir jos aktualumas. Kalba – viena iš svarbiausių komunikacijos priemonių. Ji ugdo mąstymo operacijas, padeda geriau pažinti aplinką. Tai viena iš svarbiausių psichikos komponentų. Foneminė klausa leidžia suvokti garsus, kalbą. Tai svarbi kalbos dalis, kuriai sutrikus vystosi pavėluota kalba, sutrinka rašomoji kalba. Dėl ko nukenčia vaiko asmenybė, atsiranda mokymosi sunkumai. Unčiurys (1970, 1988, 2001), Giedrienė (1986), Garšvienė (1993, 1997, 2003), Ivoškuvienė (1993, 1997, 2003), Pobrein (2001), Ambrukaitis (2000) ir kt. autoriai įvairiais aspektais analizavo vaikų fonologinius sutrikimus, foneminės klausos ir garsinės analizės trūkumus. Baracevičienė, Jakimavičienė (2000) išleido programas rašomosios kalbos sutrikimų šalinimui. Binkienė (2001), Giedrienė (1986) tyrinėjo mokinių kalbos sutrikimų ir mokymosi rezultatų ryšį. Rimkienė, Stošiuvienė (1996) rašė apie logopedų ir mokytojų bendradarbiavimo svarbą šalinant kalbos ir komunikacijos sutrikimus. Ališauskienė (2002) – apie logopedo ir šeimos bendradarbiavimo svarbą.
Garšvienė, Ivoškuvienė (1997) tvirtina, kad nežymūs sutrikimai vaiko mokymuisi įtakos neturi, o jei sutrikimas žymus (dėl parezių ar paralyžių) atsiranda daugybė sunkumų. Anksčiau tokie mokinai nesimokino bendrojo lavinimo mokyklose, dabar integruoti mokosi jose. Todėl ištirti foneminės analizės lygį ir specialiais logopedinio darbo būdais skatinti jų garsinės analizės plėtotę yra svarbus uždavinys. Tyrimo rezultatai gali padėti logopedams bei pedagogams patobulinti darbą su vaikais, turinčiais foneminės klausos ir garsinės analizės trūkumų, pradinėse klasėse.

Tyrimo objektas – bendrojo lavinimo mokyklų I – II klasių mokinių foneminės klausos ir garsinės analizės trūkumai.

Hipotezė. Bendrojo lavinimo mokyklų I – II klasių mokiniams būdingiausi šie foneminės klausos ir garsinės analizės trūkumai: skiemenų pakartojimo; nurodyto garso skyrimas garsų eilėje, skiemenyje, žodyje bei žodžių skyrimas panašių garsų sudėtimi.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti pradinių klasių mokinių foneminės klausos ir garsinės analizės trūkumus.



Uždaviniai:
1) Išanalizuoti ir palyginti sutrikimus dėl foneminės klausos nepakankamumo mokslinėje literatūroje;
2) Atskleisti ir palyginti pagrindinius I - II klasių mokinių fonologinės analizės trūkumus;

Tyrimo metodai:
• Mokslinės literatūros analizė;
• Kalbos kortelių analizė;
• Foneminės klausos ir garsinės analizės patikrinimas specialiai parinktomis užduotimis (testu);
• Tyrimo duomenų analizė ir apibendrinimas.

Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 32 bendrojo lavinimo mokyklos pradinių klasių mokiniai, turintys foneminės klausos ir garsinės analizės trūkumų. Moksleiviai 6-9 metų amžiaus lanko logopedines pratybas. Tyrimas atliktas Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijoje bei Kelmės ,,Kražantės“ pagrindinėje mokykloje, 2008 metais sausio – vasario mėnesiais.

Bakalauro darbo struktūra. Šį bakalauro darbą sudaro: įvadas, du skyriai, išvados, naudotos literatūros sąrašas (penkiasdešimt vienas šaltinis). Tyrimo duomenis iliustruoja 9 lentelės, 3 paveikslai. Prieduose pateikiami kalbos tyrimo kortelės bei foneminės klausos ir garsinės analizės testo užduočių pavyzdžiai.