Apmokėjimo už darbą teisinis reglamentavimas

Temos aktualumas. Teisinis darbo santykių reguliavimas pastaraisiais metais Lietuvoje yra ypatingoje raidos stadijoje: nuo 2003 m. pradžios įsigaliojęs darbo kodeksas tarsi pažymi etapą, kai pereinama prie Europos žemyne nusistovėjusių tradicijų. Lietuvos valdžia aktyviai perima ES valstybių reguliavimo patirtį, to pasekoje nuolat keičiami galiojantys ir priimami nauji teises aktai, reglamentuojantys darbo santykius.
Vienas iš akivaizdžiausių darbo santykių reguliavimo pavyzdžių yra darbo apmokėjimo reglamentavimas. Apmokėjimas už darbą visada buvo aktuali ekonomine ir teisinė tema. Darbo pajamos tiesiogiai veikia ne tik daugumos žmonių gyvenimo lygį, bet ir jų visuomeninę padėtį bei pripažinimą. Darbuotojui darbo užmokestis - pagrindinis pragyvenimo šaltinis, pagrindinė jo pajamų dalis, išlikimo ir savo bei jo šeimos materialinės padėties pagerinimo priemonė.
Baigiamojo darbo objektas - apmokėjimo už darbą teisinis reglamentavimas.Nagrinėjama valstybinio darbo apmokėjimo reguliavimo sistema Lietuvoje. Pagrindinis dėmesys skirtas darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartį. valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių darbo apmokėjimo sąlygų analizei. Pirmiausia aptarta minėtų kategorijų darbuotojų darbo ir tarnybos santykių teisinė prigimtis, įvertinti šių santykių ypatumai ir skirtumai bei daroma įtaka darbo apmokėjimo nustatymui. Trumpai akcentuota darbo apmokėjimo samprata, jo funkcijos, egzistuojančios darbo apmokėjimo sistemos, išskirtos pagrindinės darbo apmokėjimo organizavimo nuostatos.
Darbo tikslas – išanalizuoti apmokėjimo už darbą teisinį reglamentavimą. Identifikuoti teisės šaltinius ir jais naudotis. Išmanyti teisės ir teisinio reguliavimo sampratas, teisės funkcijas ir suvokti socialinę teisės paskirtį. Atlikti teisės normų taikymo procedūras. Atskleisti ir nustatyti teisių ir pareigų turinį ir santykį
Apmokėjimo už darbą teisinio reglamentavimo tema yra nagrinėjama dviem kryptimis: pirmoji - analizuojamos bendro pobūdžio darbo apmokėjimo taisyklės įtvirtintos pagrindiniame darbo teisės norminiame dokumente - Lietuvos Respublikos darbo kodekse: antroji nagrinėjamas specialiais įstatymais reglamentuotas darbo apmokėjimas. Pagrindinis dėmesys skirtas valstybes tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų analizei.
Profesinės karo tarnybos karių apmokėjimo už darbą problematikai iki šiol nebuvo skirta deramo dėmesio. Teisės aktai, nustatantys karių tarnybos apmokėjimą, buvo kelis kartus keisti iš esmės, todėl svarbus galiojančių nuostatų aptarimas. Nenagrinėtos temos apie stipendijų mokėjimą profesinės karo tarnybos kariams stažuotės ir mokymosi užsienyje metu, persikėlimo išlaidų skyrimą, atostogų apmokėjimą, premijavimą ir kt. Todėl šiame darbe didelis dėmesys skirtas minėtų išmokų mokėjimo reglamentavimo analizei.
2002 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai buvo pradėta ir valstybės tarnautojų atlyginimų reforma. Įvykus reformai įvesta daug naujovių. Nauja darbo užmokesčio sistema grindžiama pareigybių kategorijomis, apribotas įstaigų vadovų vaidmuo sprendžiant tarnautojų darbo užmokesčio dydį ir kt. Darbe Įvertintos pagrindinės valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo nuostatos. aptartos nepakankamai reglamentuotos sritys. Išnagrinėtos papildomo apmokėjimo bei kitokio kompensavimo sąlygos ir dydžiai, apmokėjimas už komandiruotes, stažuotes. Aptarti atvejai. kai darbuotojams turi būti garantuotas vidutinis ar minimalus darbo užmokestis. taip pat aptarti darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimo terminai ir tvarka.
Dėl nuolatinių teisės aktų pakeitimų bei papildymų yra svarbu nustatyti ar apmokėjimo UŽ darbą klausimas yra tinkamai ir pagrįstai išspęstas ir teisiškai įtvirtintas. Ne mažiau svarbu yra įvertinti tokio teisinio reglamentavimo veiksmingumą praktikoje.
Šio darbo objektas - sisteminiu požiūriu išanalizuoti ir įvertinti egzistuojančią teisinę bazę. Reglamentuojančią darbo apmokėjimo teisines garantijas ir pateikti siūlymus tobulinant darbo apmokėjimo sistemą Lietuvoje. Darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) aptarti darbo ir tarnybos santykių teisinę prigimtį; 2) nustatyti darbo apmokėjimo teisinius pagrindus ir atskleisti apmokėjimo už darbą sąvokos turinį bei normas; 3) išanalizuoti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius minėtų darbuotojų kategorijų darbo apmokėjimą. įvertinti jų aktualumą, tikslingumą ir veiksmingumą. Nustatyti trūkumus, prieštaravimus, neaptartus klausimus; 4) išnagrinėti kitų išmokų darbuotojams skyrimo, nustatymo ir mokėjimo nuostatas.
Rašant darbą naudota kokybinė ir kiekybinė duomenų analizė, taip pat šie tyrimo metodai:
Istorinis - atskleistos apmokėjimo už darbą teisinio reglamentavimo atsiradimą sąlygojusios priežastys. aptartas apmokėjimo už darbą sąvokos turinys, jo principai ir formos.
Sisteminės analizės - apmokėjimo už darbą teisinis reglamentavimas nagrinėtas kaip teisinės sistemos dalis, atskleidžiant jo santykį su kitais sistemos elementais.
Palyginamosios analizės - šio metodo pagalba palygintos galiojusios, bei galiojančios apmokėjimo už darbą reglamentavimo nuostatos.
Analitinis kritinis - jo pagalba pažvelgta i apmokėjimo už darbą teisinio reglamentavimo trūkumus. prieštaravimus. taip pat aptartas tokio reglamentavimo veiksmingumas ir veikimas praktikoje.
Nuolatinė teisės aktų, nustatančių apmokėjimo už darbą taisykles. kaita ir nepakankamas ekonominis jų pagrįstumas bei užbaigtumas verčia susimąstyti apie teisinio reglamentavimo veiksmingumą ir jo atitikimą šių dienų visuomenės poreikiams. Todėl šiame
darbe bandyta atskleisti apmokėjimo už darbą valstybinio reguliavimo ypatumus bei nustatyti koreguotinas darbo užmokesčio nustatymo nuostatas.