Teisėjų ir advokatų profesinė etika

Šiuo metu, kai stebime išaugusį dėmesį teismų vaidmeniui ir svarbai, kuri suvokiama kaip svarbiausias šalies institucijų demokratinio funkcionavimo garantas nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiu, būsimų teisėjų mokymų prieš jiems pradedant eiti teisėjo pareigas ir kvalifikacijos kėlimo darbo metu klausimai yra labai svarbūs.
Naujausias Atviros Lietuvos fondo finansuotas tyrimas atskleidė, kad neigiamas požiūris į teisėjus ir teismus dažniausiai atsiranda dėl atsainaus procedūrinių reikalavimų ir etikos normų pažeidinėjimo, nes būtent dėl šios priežasties žmonės teismuose pasigenda teisingumo. Tyrimas paneigė plačiai paplitusią nuomonę, kad didelis visuomenės nepasitikėjimas teismais užprogramuotas pačioje jų prigimtyje, kadangi pralaimėjusioji pusė visada lieka nepatenkinta. Jeigu teisėjas elgiasi pagal procedūrinio teisingumo reikalavimus, tai net ir tada, kai sprendimas žmogui nepalankus, vis tiek pripažįstama, kad su juo buvo elgiamasi teisingai.
Teisėjų darbas reikalauja ne tik gerai išmanyti įstatymus, domėtis valstybės tarnybos įstatymų leidyba, bet ir neapsieina be nuolatinės protinės įtampos ir dėmesio. Šį darbą dirbti gali tik tvirtų moralinių įsitikinimų, nepriklausomi ir kvalifikuoti teisės specialistai. Labai svarbu geri bendravimo ir organizaciniai gebėjimai, taip pat tokios asmeninės savybės kaip analitinis mąstymas, gera atmintis ir greitas mąstymas, teisingumas, tolerantiškumas, moralumas, nepriklausomumas, nepaperkamumas, fizinis pajėgumas, gera sveikata įtakoja darbo kokybę, nešališkumą kiekvienos bylos atžvilgiu.
Teisingumo klausimas yra vienas iš pagrindinių socialinių konfliktų metu iškylančių klausimų. Procedūrinio teisingumo sąvoka yra susijusi ne su sprendimo rezultatais, o su sprendimo priėmimo proceso ypatybėmis. Teisėtumas yra apibūdinamas kaip teisingumo elementas, labiau susijęs su įstatymų taikymu negu su turiniu. Teisminio ginčo nagrinėjimo metu teisėjo priimtas sprendimas ir ginčo nagrinėjimo būdas gali būti įvertintas kaip daugiau ar mažiau teisingas. Pirmasis vertinimas yra skirstymo teisingumo, antrasis – procedūrinio teisingumo.

Darbo objektas – teisėjų etika.
Darbo tikslas – išsiaiškinti teisėjų etikos principus aptariant teorinius aspektus ir atliekant tyrimą.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti etikos sampratą bei charakteristiką.
2. Analizuoti teisėjų etikos kodeksą.
3. Aptarti etinius priėmimo į teisėjų pareigas kriterijus.
4. Atskleisti teisėjų elgesio principus.