Teisė

Viešųjų finansų teisės konspektas

30 psl. / 15132 žod.

0 atsiliepimų

aleksandra

Ištrauka

1 tema. VALSTYBĖS (SAVIVALDYBIŲ) FINANSŲ VEIKLA

Valstybės (savivaldybių) finansinė veikla (toliau – VFV).

VFV - tai kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmai susiję su pinigų fondų kaupimu, jų panaudojimu bei finansinių paslaugų teikimu, priežiūra ir reglamentavimu.

Valstybės finansinės veiklos, kaip ekonominės ir valdymo veiklos, ypatumai.

VFV požymiai:

ü vfv atsiradimą sąlygoja kolektyviniai poreikiai, o jų tenkinimas reikalauja didelių piniginių išteklių, kuriuos sukaupti ir efektyviai panaudoti gali tik valstybė;
ü pagrindinis vfv objektas yra piniginiai ištekliai, sukaupti valstybės ir savivaldybių pinigų fonduose. Šalia to pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgauna privačių fondų formavimas ir todėl valstybė reglamentuoja jų kaupimo ir panaudojimo procesą;
ü pagrindas vfv vykdyti yra nacionalinės pajamos, kurios yra periodiškai paskirstomos tarp valstybės ūkio subjektų ir gyventojų;
ü vfv vykdo ne tik pati valstybė per savo institucijas, bet ir savivaldybės.

Valstybės finansinės veiklos tikslas, uždaviniai, objektas ir sąvoka.

VFV uždaviniai:

ü per vfv yra siekiama sukaupti pakankamus piniginius išteklius, kurie yra būtini valstybės funkcionavimui;
ü per vfv valstybė siekia tikslingai panaudoti savo piniginius išteklius atsižvelgiant į valstybės raidos prioritetus konkrečiam laikotarpiui;
ü valstybė vykdydama vfv siekia griežtai kontroliuoti piniginių fondų kaupimą ir panaudojimą;
ü per vfv valstybė siekia reglamentuoti ir prižiūrėti tų privačių organizacijų veiklą, kurios teikia finansines paslaugas(paskolas, indelius, draudimą, investicijas).

Turinys

1 tema. VALSTYBĖS (SAVIVALDYBIŲ) FINANSŲ VEIKLA
1. Valstybės (savivaldybių) finansinė veikla (toliau – VFV).
2. Valstybės finansinės veiklos, kaip ekonominės ir valdymo veiklos, ypatumai.
3. Valstybės finansinės veiklos tikslas, uždaviniai, objektas ir sąvoka.
4. Savivaldybių finansinės veiklos ypatumai, santykis su valstybės finansine veikla.
5. Valstybės finansinės veiklos metodai: sąvoka ir rūšys, apibūdinimas.
6. Valstybės finansinės veiklos formos, jų sąvoka ir rūšys. Teisinės ir neteisinės finansinės veiklos formos.
7. Valstybės (savivaldybių) institucijos, įgyvendinančios finansų veiklą. Seimo ir jo Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės, vietos savivaldos institucijų finansiniai įgalinimai. Specialiosios finansų institucijos: Finansų ministerija ir institucijos prie jos, Lietuvos bankas, Draudimo priežiūros komisija. Vertybinių popierių komisija. Finansų kontrolės (audito) institucijos, jų sąveika.
2 tema. FINANSŲ TEISĖ – SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA
1. Finansų teisės sąvoka ir reikšmė įgyvendinant valstybės finansinę veiklą.
2. Piniginių lėšų kaupimo, paskirstymo ir naudojimo santykiai kaip finansų teisės dalykas.
3. Finansų teisės reguliavimo metodo ypatumai.
4. Finansų teisės uždaviniai.
5. Finansų teisės šaltiniai: sąvoka ir sistema.
6. Konstituciniai finansų teisės pagrindai.
7. Įstatymai ir kiti teisės norminiai aktai kaip finansų teisės šaltinis. Bendri ir specialūs finansų teisės šaltiniai.
8. Finansiniai planiniai aktai.
9. Tarptautinės sutartys kaip finansų teisės šaltiniai.
10. Europos Sąjungos teisės aktai kaip finansų teisės šaltiniai.
11. Finansų klausimai Konstitucinio teismo nutarimuose.
3 tema. FINANSŲ TEISĖS NORMOS IR FINANSŲ TEISĖS SISTEMA
1. Finansų teisės norma – pagrindinis finansų teisės sistemos elementas. Finansų teisės normos požymiai ir sąvoka.
3. Finansų teisės normų imperatyvumas.
4. Finansų teisės normos struktūros ypatumai.
5. Finansų teisės normų rūšys. Finansų teisės normų klasifikavimo pagrindai. Specializuotos, reguliacinės ir apsauginės finansų teisės normos. Materialinės ir procesinės finansų teisės normos. Įpareigojančios, draudžiančios ir leidžiančios finansų teisės normos. Finansų teisės normų klasifikavimas pagal jų adresatus ir tikslus.
6. Finansiniai teisiniai institutai: sąvoka ir formavimo pagrindai. Bendrosios ir ypatingosios finansų teisės dalies institutai; jų bendras apibūdinimas.
4 tema. FINANSINIAI TEISINIAI SANTYKIAI IR FINANSŲ TEISĖS SUBJEKTAI
1. Finansinių teisinių santykių sąvoka, turinys ir ypatumai.
2. Finansinių teisinių santykių subjektinės sudėties ypatumai.
3. Privalomasis finansinių teisinių santykių subjektas.
4. Ginčų, kylančių iš finansinių teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai.
5. Finansinių teisnių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai, jų apibūdinimas.
6. Finansinių teisinių santykių rūšys.
7. Finansinių teisinių santykių objektai: sąvoka ir sistema.
8. Finansų teisės subjektai. Finansų teisės subjektų sistema. Teritoriniai dariniai kaip finansų teisės subjektas. Kolektyviniai ir individualūs finansų teisės subjektai. Pasyvieji ir aktyvieji finansų teisės subjektai.
9. Finansų teisės ir finansinio teisinio santykio subjekto santykis.
5 tema. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDARA IR NACIONALINIO BIUDŽETO SISTEMA
1. Biudžeto sąvoka ir reikšmė. Biudžeto materialinė, ekonominė ir teisinė samprata.
2. Biudžeto ir teisės akto dėl jo patvirtinimo santykio problema.
3. Biudžetas kaip pagrindinis, universalaus ir koordinacinio pobūdžio valstybės finansinis planinis aktas.
4. Biudžeto teisinių santykių ypatumai ir sąvoka.
5. Biudžetinių teisinių santykių subjektinės sudėties ypatumai.
6. Biudžetinė kompetencija: sąvoka ir turinys. Bendroji valstybės ir savivaldybių biudžetinė kompetencija. Išimtinė valstybės biudžetinė kompetencija. Papildoma savivaldybių biudžetinė kompetencija.
7. Lietuvos Respublikos biudžeto sandara ir nacionalinio biudžeto sistema.
Biudžeto sandara- nacionalinis biudžeto sistemos organizavimas. Struktūriškai ją sudaro:
8. Sąlygos, lemiančios Lietuvos Respublikos biudžeto sandarą.
9. Nacionalinio biudžeto sistemos sudarymo principai.
10. Biudžeto pajamų sąvoka ir sistema.
11.Privalomos ir papildomos biudžeto pajamos.
12. Mokestinės ir nemokestinės biudžeto pajamos.
13. Pajamų įskaitymo į biudžetą tvarka.
14. Priskirtosios ir reguliuojamosios biudžeto pajamos.
15. Biudžetinis reguliavimas: sąvoka, tikslas, esmė.
16. Biudžetinio reguliavimo metodai: atskaitymai į savivaldybių biudžetus, dotacijos, kompensacijos, biudžeto kreditai.
17. Biudžetinio reguliavimo metodų taikymo tvarka.
18. Biudžeto asignavimai, jų sistema.
6 tema. TEISINIS BIUDŽETINIO PROCESO REGULIAVIMAS
1. Biudžetinio proceso sąvoka ir turinys. Biudžetinis periodas (biudžetiniai metai), jo skaičiavimas Lietuvoje. Biudžetinio proceso stadijos, teisinis jų įtvirtinimas.
2. Biudžetinio proceso principai. Kompetencijos padalijimas tarp valdžios institucijų, biudžeto pilnumas ir realumas, biudžetinio proceso viešumas, biudžeto rodiklių specializacija, biudžeto tvirtinimo terminai ir forma ir kiti. Biudžetinio proceso principai ir konstituciniai valdžių padalijimo bei teisinės valstybės principai.
3. Valstybės ir savivaldybės biudžetų sudarymo, tvirtinimo ir vykdymo bendrieji pagrindai. Biudžetų sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas. Programinis biudžeto sudarymo metodas. Biudžeto projekto sudarymas. Vyriausybės ir Finansų ministerijos įgaliojimai sudarant biudžetą. Biudžeto projekto sudarymo tvarka. Biudžetinė iniciatyva. Biudžeto prognozės rengimas. Asignavimų valdytojų programų sąmatų sudarymas. Biudžeto projekto galutinis rengimas. Biudžeto projekto išankstinis svarstymas vykdomosios valdžios institucijose. Biudžeto projekto svarstymo tvarka ir teisiniai rezultatai.
7 tema. VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TIKSLINIŲ FONDŲ (SPECIALIŲJŲ PROGRAMŲ) TEISINIS REŽIMAS
1. Tikslinių valstybės ir savivaldybių fondų (specialiųjų programų) sąvoka ir formavimo tikslai. Tikslinių valstybės ir savivaldybių fondų (programų) formavimo teisiniai pagrindai. Valstybės ir savivaldybių tikslinių fondų (programų) rūšys. Ekonominiai ir socialiniai valstybės ir savivaldybių tiksliniai fondai (programos).
2. Valstybės piniginiai fondai, jų teisinis režimas: Valstybinis socialinio draudimo fondas, Valstybinis privalomojo sveikatos draudimo fondas, Privatizavimo fondas, Rezervinis (stabilizavimo) fonas, Garantinis fondas, VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondas.
3. Tikslinės programos, jų teisinis režimas: Aplinkos apsaugos rėmimo programa, Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programa, savivaldybių specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos.
8 tema. VALSTYBĖS SKOLINIMOSI (VALSTYBINIO KREDITO) TEISINIS REGULIAVIMAS
1. Valstybinio kredito sąvoka, reikšmė, uždaviniai.
2. Valstybinio kredito principai: skolos limitavimas, atlygintinumas, grąžintinumas, Teminuotumas, laisvanoriškumas, paskolos naudojimo prioritetų nustatymas ir priežiūra.
3. Valstybės skola: sąvoka, rūšys.
4. Valstybės skolos valdymas. Finansų ministerijos, Lietuvos banko, kitų institucijų įgalinimai valdant valstybės skolą.
5. Valstybinio kredito teisiniai santykiai: sąvoka, ypatumai, rūšys, atsiradimo (pasibaigimo) pagrindai.
6. Valstybinio kredito teisinių santykių šalys: vidaus kreditoriai; užsienio kreditoriai; skolininkai; skolininkai, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė.
7. Valstybinio kredito teisinės formos: paskolos sutartis; valstybės garantija; Vyriausybės vertybiniai popieriai. Vyriausybės vertybiniai popieriai: sąvoka, paskirtis, emisijos ir apyvartos tvarka. Valstybės iždo vekseliai. Vyriausybės obligacijos. Vyriausybės taupymo lakštai.
9 tema. FINANSŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO TEISINIAI PAGRINDAI
1. Finansinių paslaugų sąvoka ir sistema. Subjektai, turintys teisę verstis finansinių paslaugų teikimu.
2. Lietuvos Respublikos kredito įstaigų sistema ir veiklos teisiniai pagrindai. Komerciniai bankai. Specializuoti
3. Bankininkystės teisiniai santykiai: sąvoka, sistema, ypatumai, subjektinė sudėtis.
4. Bankinis kreditavimas ir jo principai.
5. Banko steigimas, veiklos licencijavimas ir veiklos sąlygos.
6. Reikalavimai banko steigėjams ir steigimui. Kredito veiklos licencijos, jų išdavimo ir atšaukimo tvarka; licencijų rūšys; jų išdavimo pasekmės.
7. Bankų veiklos ribojimas. Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai (kapitalo pakankamumo, likvidumo ir kt.)
8. Bankų veiklos priežiūra.
9. Bankų inspektavimas.
10. Lietuvos banko priežiūros įgaliojimai ir taikomos poveikio priemonės (veiklos moratoriumas, licencijos atšaukimas ir kt.).
11. Banko bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas, kreditorių teisės, jų reikalavimų tenkinimas.
12. Banko likvidavimas dėl bankroto.
13. Lietuvos banko kreditinės veiklos teisinis reglamentavimas.
10 tema. PINIGŲ SISTEMOS IR MOKĖJIMŲ TEISINIAI PAGRINDAI
1. Pinigų sąvoka ir funkcijos.
2. Grynieji ir negrynieji pinigai.
3. Grynųjų pinigų apyvarta ir teisinis jos reguliavimas. Grynųjų pinigų emisija ir konversija. Lietuvos banko įgaliojimai grynųjų pinigų apyvartos srityje. Nacionalinės valiutos keitimo į kitas valiutas tvarka. Pinigų mokumo požymiai.
4. Negrynųjų pinigų apyvartos teisinis reguliavimas. Mokėjimo nurodymas ir mokėjimo priemonės. Mokėjimas bankuose. Banko sąskaitos, jų rūšys, pradėjimo tvarka ir sąlygos. Mokėjimų terminai. Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais tvarka ir sąlygos. Mokėjimų teisiniai santykiai: sąvoka, turinys, šalys, ypatumai, rūšys. Mokėjimų drausmės užtikrinimo priemonės. Mokėjimų eiliškumas.
5. Lietuvos Respublikos pinigų sistema: sąvoka ir turinys. Nacionalinio piniginio vieneto nustatymas.
6. Piniginiai ženklai ir jų rūšys. Nacionalinės valiutos oficialus kursas ir jo nustatymas. Pinigų apyvarta. Europos Sąjungos valiutos įvedimo Lietuvoje teisiniai pagrindai.
7. Kasos operacijų atlikimo tvarka. Kasos operacijų atlikimo taisyklės. Grynųjų pinigų priėmimas ir išdavimas; kasos dokumentų forminimas; pinigų saugojimas. Kasos knygos, jų vedimo tvarka. Kasos revizija ir kasos drausmės laikymosi kontrolė.
8. Užsienio valiutos naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarka, sąlygos, teisiniai pagrindai. Užsienio valiutos pirkimas-pardavimas. Sąskaitų užsienio valiuta atidarymas. Užsienio valiutos naudojimas mokėjimams.

Reziumė

Autorius: aleksandra
Tipas: Konspektas
Dalykas: Teisė
Kaina: €3.63

Lygis: Universitetas
Įkeltas: Lie 17, 2015
Publikuotas: 2012 m.
Apimtis: 30 psl.

Susiję darbai

Finansų teisės konspektas

Teisė Konspektas ABC12345

Labai išsamus (83 lapai) ir vertingas konspektas. Esminės sąvokos išryškintos, tad skaityti paprasta ir patogu.