Farmakologijos konspektas

1. Vaistų vartojimo būdai.

• enteralinis – per virškinimo traktą (per burną; sublingvalinis-po liežuviu; per zondą; rektalinis-žvakutės, klizmos);
• parenteralinis – vaistai į organizmą patenka ne per virškinimo traktą (injekciniai vaistai-į raumenis, odą, poodį; vietinio veikimo-tepalai, kompresai; inhaliaciniai-į kvėpavimo takus).

Geriamų vaistų skirti negalima, kai jie nesirezorbuoja; kada jie stipriai dirgina; kai jie inaktyvuojami (suardomi skrandžio sulčių); kai ligonis nesąmoningas ar jam sutrikęs rijimas.

2. Farmakokinetika ir farmakodinamika.

Farmakokinetika – visi pokyčiai, kurie vyksta su vaistu organizme. Ji apima vaistų vartojimų būdus, rezorbciją, pasiskirstymą audiniuose, biotransformaciją ir eliminaciją (išsiskyrimą iš organizmo).

Farmakodinamika – organizmo atsakas į vaistą.

3. Eliminacija.

Vaistai iš organizmo išsiskiria:

• su šlapimu;
• prakaitu;
• seilėmis;
• išmatomis;
• motinos pienu.

4. Sąlygos įtakojančios vaistų poveikį.

• išorinės, kurias galima keisti;
• vidinės, kurių pakeisti negalime.

Išorinės:

1) vaisto vartojimo būdas;

2) dozė - vaisto kiekis, skiriamas vienu kartu. Dozė skaičiuojama vidutinio amžiaus ir vidutinio svorio vyrui. Gali būti: vienkartinė-skiriama suvartoti per vieną kartą; minimali-vaistas sukelia norimą efektą; maksimali-sukelia poveikį, bet nebus apsinuodijimo;

3) fizinės ir cheminės vaisto savybės (tirpumas, rezorbcija...);

4) ryšys su maistu;

5) paros laikas;

6) darbo sąlygos.

Vidinės:

1) lytis;

2) svoris;

3) amžius;

4) gretutinės ligos.

5. Nepageidaujamas vaistų poveikis.

• Alerginės reakcijos.
• Įvairių organų ir sistemų pažeidimai (skrandis, kuris pasireiškia padidėjusiu rūgštingumu, nevirškinimu).
• Pripratimas (tolerancija).
• Priklausomybė (psichinė, fizinė).
• Nutraukimo sindromas.
• Kancerogeninis poveikis (piktybinių auglių vystymasis).
• Teratogeninis (poveikis į vaisių).

6. Vaistų veikimo rūšys.

• Vietinis vaistų veikimas (sąlytis su vaistu-tepalai).
• Rezorbcinis (kai veikia po patekimo į kraują).
• Centrinis – kai vaistas pradeda veikti po poveikio į CNS.
• Refleksinis – kai yra dirginamos nervų galūnėlės ir yra sukeliamas poveikis organuose ar audiniuose (skauda nugarą ir yra šildoma).
• Etiotropinis – tiesioginis veikimas (antibiotikai ir pan).
• Simptominis – neveikia priežasties, bet veikia simptomatiką.
• Patogenezinis – veikia ligos patogenezės dalį.

7. Vaistų sąveika.

• Vaistų tarpusavio sąveika yra procesas, kurio metu kinta vieno ar kelių kartu vartojamų vaistų gydomasis poveikis. Kartu vartojami keli skirtingų grupių vaistai gali veikti savarankiškai, tačiau dažniau tenka susidurti su vaistų tarpusavio sinergistiniu (kai organizmo reakcijos kinta ta pačia linkme ), antagonistiniu (kai kartu vartojami vaistai sumažina vieni kitų veikimą ) ir pavojingu šalutiniu (toksiniu, paradoksaliu, specifiniu ar nespecifiniu) poveikiu.
• Dėl vaistų sąveikos kinta jų rezorbcija, transportas ir pasiskirstymas organizmo audiniuose, metabolizmo ir konjugacijos reakcijos, vaistų ekskrecijos procesai.
• Vaistų tarpusavio sąveikoje dalyvauja veikiantieji vaistai- vaistai, kurie daro įtaką kitiems vaistams, ir veikiamieji vaistai, kurių poveikis arba farmakokinetinės savybės dėl sąveikos pakinta.
• Dėl vaistų sąveikos labai dažnai pasireiškia didėjantis šalutinio vaistų poveikio pavojus.
• Pateisinamas kelių vaistų vartojimas būna tuomet, kai vaistai vienas kitą papildo arba sumažina atskiriems vaistams būdingą šalutinį poveikį.

8. Antibiotikų klasifikacija.
9. Penicilinai
10. Makrolidai
11. Limkosamidai
12. Cepalasporinai
13. Amfinikoliai
14. Aminoglikozidai
15. Tetraciklinai
16. Ripampicinai
17. Penicilinai.

Dažniausiai naudojami ir pirmo pasirinkimo antibiotikų grupė tuo atveju, jei sukėlėjas jiems jautrus. Dažnai sukelia alergines reakcijas, būna grupiniai.

Skirstomi į:

1. Natūralius

1) Trumpai veikiantys 4-6 val., jie tinka ūmių infekcijų atveju *fenoksimetilpenicilinas - geriami; bentilpenicilinas - geriami.