Bendrosios rinkos funkcionavimas: laisvas prekių judėjimas ir intelektinės nuosavybės teisės

Laisvas prekių judėjimas Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje šalia kitų trijų laisvių (laisvo paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo) yra Europos Sąjungos ekonominių pasiekimų prielaida ir rezultatas. Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutartyje numatytas tikslas sukurti Bendrijoje rinką su keturiomis laisvėmis buvo nuosekliai įgyvendinamas pagal parengtą planą. Sąlygas laisvam prekių judėjimui sudarė Bendrijoje įsteigta Muitų sąjunga, vėliau įgyvendinta Vidaus rinkos sukūrimo programa, Vidaus rinkos veiksmų planas ir kiti vidaus rinkai skirti dokumentai.
Faktiškai Bendrijoje vidaus rinka sukurta 1992 m. gruodžio 31 dieną, tačiau dar yra nepašalintų kliūčių laisvam prekių judėjimui, atsiranda ir naujų, todėl Bendrija ieško būdų šioms kliūtims šalinti. Tiek senosioms ES valstybėms narėms, tiek naujosioms narėms privalu laikytis taisyklių, reglamentuojančių laisvą prekių judėjimą. Jų žinojimas būtinas ir valstybės institucijoms, priimančioms nacionalinius teisės aktus, ir kitiems rinkos dalyviams verslininkams, gaminantiems bei parduodantiems prekes ir teikiantiems paslaugas Bendrijos vidaus rinkoje.
Visoje Bendrijoje ginama intelektinė ir pramoninė nuosavybė atlieka svarbų vaidmenį šalinant kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Ji yra viena iš būtinų ES vidaus rinkos funkcionavimo prielaidų ir verslo teisių gynimo priemonių. Griežta autorinių teisių apsauga ir su ja susijusios teisės laikomos pagrindu kuriant pridedamąją vertę ir užtikrinant konkurencingumą. Šioje srityje siekiama sukurti suderintas ir aiškias taisykles, kurios leistų visoms suinteresuotoms šalims gauti naudą iš bendrosios rinkos užtikrinant pusiausvyrą tarp autorinių teisių turėtojų ir vartotojų interesų.
Darbo tikslas yra išanalizuoti laisvą prekių judėjimą ryšium su intelektine teise. Bendrosios rinkos funkcionavimo svarba sistemiškai dėstoma naudojant loginį, aprašomąjį, lyginamąjį bei kitus metodus.