Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje

Temos aktualumas. Per pastarąjį dešimtmetį tiesioginių užsienio investicijų lygis staigiai užaugo. Daugiausia tiesioginių užsienio investicijų yra nukreipta į išsivysčiusias šalis (78%, remiantis 1999 duomenimis), apie penktadalis įplaukų „keliauja“ į besivystančias šalis, o kalbant apie Centrinės ir Rytų Europos pereinamojo laikotarpio šalis – jos gauna tik 2% pasaulio tiesioginių užsienio investicijų. Investicijų reikalingumas pereinamojo laikotarpio šalyse yra industrinio pertvarkymo posocialistinėse Rytų Europos ir Baltijos valstybėse rezultatas. Šiose šalyse svarbiausi veiksniai, lemiantys investicijų įplaukas, yra naujos rinkos, mažesni produkcijos kaštai ir aukštesni pelno (pajamų) mokesčiai. Taip pat kai kurių šalių privatizacijos programos palengvino tiesioginių užsienio investicijų įplaukimą.
Manau, kad iš karto kyla klausimas: tai kas gi yra tiesioginės užsienio investicijos? Kodėl jas tokiu mažu procentu pritraukia Baltijos šalys?
Taigi, tiesioginės užsienio investicijos – tai, trumpai tariant, užsienio kapitalo srautai į šalį. Daugumoje apibrėžimų pažymima, kad investicijos yra piniginių lėšų įdėjimas, tačiau kapitalo investavimas gali būti vykdomas ne tik pinigais, bet ir kitomis formomis (turtu, nematerialiais aktyvais, finansiniais instrumentais ir pan.).
Mano darbo tikslas – apžvelgti tiesiogines užsienio investicijas ir jų vaidmenį Baltijos šalyse.
Šį tikslą man padės pasiekti išsikelti tokie uždaviniai:
Kas yra tiesioginės užsienio investicijos ir kam jos reikalingos?
Kokia yra jų svarba šalies ūkiui?
Kokios yra pasekmės šaliai, kuri tikisi tiesioginių užsienio investicijų?
Kokios problemos iškyla dėl tiesioginių užsienio investicijų?
Kaip reaguoja į šias investicijas supervalstybė JAV?
Taip pat apžvelgti jų raidą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.

PASTABA: teorinėje dalyje rašiau apie tiesiogines užsienio investicijas apskritai, nesiedama jų su tam tikra šalimi (išskyrus JAV ir Lietuvos patirtį).