Autobiografiškumas Vidmantės Jasukaitytės romane “Kai mes buvome vilkai”

19 psl. / 5040 žod.

Ištrauka

ĮVADAS
Praėjo du dešimtmečiai, kuomet pasikeitus politinei ir kultūrinei situacijai, Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse autoritarinę valdžią pakeitė demokratinė. Skaitytojai turi galimybę domėtis tų autorių kūryba, kuri dažniausiai dėl politinių priežasčių nebuvo spausdinama. Daugeliui rašytojų atsirado galimybė atvirai prabilti apie sovietmečio realijas, politinės galios struktūros įtaką žmogui. Jolita Skablauskaitė, Zita Čepaitė, Bitė Vilimaitė, Vidmantė Jasukaitytė pradėjo kurti sovietiniu laikotarpiu, nevengiama istorinių temų, dominuoja moters pasaulis, šeimos drama, dvasinio apsivalymo istorijos, okupacinio laikotarpio tikrovė. Jų kūryboje teigiamos žmogiškosios vertybės, vaizduojamas naujomis formomis besireiškiantis blogis, įspėjama, jog neprotinga civilizacija naikina pirmykštį natūralų pasaulį. Gvildenama laisvės samprata. V. Kavolis teigia, kad ,,svarbu yra dalyvauti savo laikotarpio problemų sprendime, ir likti autonomiškais nuo tų problemų sprendime dominuojančių tendencijų” (1986, p. 204).
Vidmantė Jasukaitytė (g. 1948m.) – poetė, prozininkė, dramaturgė, eseistė („Golgotos vynuogės“ 2001). Ji žinoma ir kaip politikė, Kovo 11-osios akto signatarė. Tai viena iš aktyviausių 1950-ųjų gimimo kartos žmonių, pradėjusi rašyti dar sovietiniais laikais. Aštuntajame-devintajame dešimtmetyje parašė kūrinių, į kuriuos aktyviai reagavo išeivijos kritika. Rašytojos kūryba suteikė naujų impulsų apysakos žanrui (reikšmingiausia apysaka „Stebuklinga patvorių žolė“, 1981), taip pat literatūros kritikų stipriu romanu pripažįstamas „Po mūsų nebebus mūsų“ (1987). Kiek mažiau dėmesio susilaukia šiandieninė V. Jasukaitytės kūryba, kuri apsiriboja Aleksandros Fominos, Gintaro Beresnevičiaus, Renatos Šerelytės pateiktais atsiliepimais tinklalapiuose rašyk.lt, bernardinai. lt.
Žinant, kad sovietinėje Lietuvoje vidinės laisvės trūkumas buvo gana didelis, lengviau paaiškinamas ir tas faktas, kad nemažai kūrybingų asmenybių suabejojo savais idealais, dvasios stiprybe. Kaip teigia sociologas Peter L. Berger, kiekviena situacija yra palaikoma prasmių, kuriomis ją apgaubia jos dalyviai, struktūros. Sakoma, kad ,,pavienis individas, siūlydamas kitą apibrėžtį, negali labai smarkiai pakeisti situacijos, jei jos prasmę seniai įtvirtino tradicijos ir visuotinis susitarimas“ (1995, p. 128). V. Jasukaitytės knygos skatina mąstyti ir ginčytis, patraukia savaip perteikiama istorinių įvykių versija.
Darbo objektas – Vidmantės Jasukaitytės romanas Kai mes buvome vilkai. Tai labai nevienalytis romanas, kuriame brežnevizmo laikų pakili meilės istorija kontrastuoja su Atgimimo laikų politikos reportažais. Įdomiausia romano linija yra sovietmečio realijų atkūrimas, remiantis atpažįstamais prototipais ir autobiografijos inkliuzais. Intrigą skatina spėlionės, kaip autobiografiniai, memuariniai romano elementai koreliuoja su dokumentika, tikrove, tiesa.
Tikslas – nustatyti, kaip reiškiasi autobiografinė sklaida, motyvai autorės kūryboje, atsižvelgiant į tai, ar verta laikytis kritikų suformuotos nuomonės romaną Kai mes buvome vilkai laikyti autobiografiniu.
Siekiant užsibrėžto tikslo, keliami šie uždaviniai:
1. Išnagrinėti autobiografinio romano raidą ir teorinius pagrindus.
2. Išanalizuoti V. Jasukaitytės romano Kai mes buvome vilkai personažų meninių paveikslų kūrimo būdus, atsižvelgiant į istorinių įvykių įtaką.
3. Atskleisti romano pasakotojo ryšį su skaitytoju.
Darbo naujumas yra tas, kad autobiografija Lietuvos literatūrologų yra mažai tyrinėta. Gitana Vanagaitė, bene pirmoji atkreipusi dėmesį į asmens patirties sklaidą autobiografijoje, teigia, jog: „Lietuvoje autobiografija neįtakojo ir, matyt, negalėjo įtakoti nei literatūrinio proceso, nei individo asmeniškos patirties sklaidos literatūroje tradicijos, ji visada buvo ir tebėra šalia literatūrinių procesų Indvidualybės sužinojimui, asmens indetitetui privalomas klausimas kas aš esu, kodėl aš esu buvo retas (1998, p. 4).
Darbo tema aktuali, nes susvetimėjusioje visuomenėje vis dažniau kalbama apie žmogiškumo, dvasinių vertybių kaitą ir net nykimą. Kaip teigia J. Sprindytė (2008), laukiniškumo drąsos inspiruota, gamtos gaivalų apdovanota pagrindinė veikėja ilgo romano vyksme subręsta tikrai meilei ir dideliam tikslui – kovoti už baltų laisvę, grumtis už tiesą. Čia prasideda jau sunkiai XXI a. pradžioje pakeliamas deklaracijų ir patetikos perviršis.
Darbo metodai:
• Hermeneutinis.
• Analitinis aprašomasis.
Darbo struktūra – dvi dalys. Pirmojoje dalyje nagrinėjamos autobiografinio romano ištakos Europoje, raida Lietuvoje ir užsienio šalyse. Aiškinama sąvoką ,,autobiografija“.
Antrojoje dalyje nagrinėjamas rašytojos V. Jasukaitytės romanas ,,Kai mes buvome vilkai“, ieškoma autobiografiškumo elementų.
Darbo apimtis – 19 puslapių.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. AUTOBIOGRAFINIO ROMANO RAIDA.5
  • 1.1 Autobiografinio romano ištakos Europoje.5
  • 1.2 Autobiografijos žanras pagal Philippe‘ą Lejeune‘ą7
  • 1.3. Autobiografinio romano žanro formavimasis Lietuvoje8
  • 2. AUTOBIOGRAFIŠKUMO ELEMENTAI V. JASUKAITYTĖS ROMANE KAI MES BUVOME VILKAI11
  • 2.1. Menininko likimas sovietinėje Lietuvoje13
  • 2.2. Vilko įvaizdis V. Jasukaitytės romane15
  • IŠVADOS17
  • LITERATŪRA18

Reziumė

Autorius
agniukas
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Literatūra
Kaina
€7.32
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 19, 2012
Publikuotas
2010 m.
Apimtis
19 psl.

Susiję darbai

Vidinis monologas Mykolo Slucio romane “Adomo obuolys”

Literatūra Rašinys 2013 m. sellfish
Lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis yra rašytojas, kurio kūrinių kalba išsiskiria vaizdingumu (kartais ji dar vadinama „sluckiška kalba”). Rašytojo kūryba pasižymiimpresionistine pasakojimo maniera, lyrizmu,...