Lietuviško kino vertinimas Lietuvoje

86 psl. / 10000 žod.

Ištrauka

Tyrimo tema

Lietuviško kino vertinimas Lietuvoje.Problema Kultūra paprastai yra suvokiama kaip vertybė, kurią reikia tausoti, ir kurios plėtrą reikia skatinti, siekiant intelektualios ir pilnai išsivysčiusios visuomenės statuso. Kino industrija taip pat yra viena kultūros sričių daugybėje pažangių pasaulio šalių laikoma prioritetine (Mitkus 2011:77). Tad ir Lietuvoje jis yra ne tik meno sritis, kuri kuria ir padeda tvirtinti nacionalinį savitumą, bet yra ir verslo šaka (Higson 1989:37). Tačiau atsižvelgus į tai, kiek kūrinių yra pagaminama ir parodoma, galima pastebėti, jog per metus yra pristatomi vos keli darbai. Be abejo, tai iš dalies lemia esančio finansavimo galimybių sunkumai. Visgi, vertinant kino padėtį, svarbi ne tik jo gamyba, bet ir platinimo ir rodymo bei auditorijos klausimai (Higson 1989:42). Nors Lietuvoje yra ne vienas kino teatras, kasdien rodantis bent po kelis filmus per dieną, net ir tie keli lietuviški kūriniai ne visada yra afišuojami, o jei ir rodomi kino teatruose, tai tik trumpą laiką. Taip jų lankomumo mastas sumažėja ir dažnai lietuviškiems filmams nepavyksta „užkariauti kino salių ir sudaryti bent kiek didesnę konkurenciją užsienio produkcijai“ (Mitkus 2011:80), yra vos keletas išimčių (tokie filmai kaip „Tada Blinda“, „Valentinas vienas“). Tad, viena vertus, galima teigti, jog dalinai produkcijos ir jos žiūrimumo bei pasiekiamumo aspektus, jų ribotą kiekį lemia išoriniai veiksniai. Žinoma, jog žmonių, kurie rinkosi nacionalinį kiną, skaičius nuo 1985 iki šių dienų kilo labai menkai. (Kristensen 2012:26). Tačiau, jei būtų didelė paklausa iš žiūrovų pusės, šie rodikliai atitinkamai galėtų augti.Taigi, kyla esminis klausimas – kaip Lietuvos gyventojai iš tikrųjų suvokia ir vertina nacionalinį kiną. Svarbu ir tai, kokias jo perspektyvas mato ateityje, kadangi „nacionalinis kinas – tai šalies gyventojų požiūrio atspindys“ (Kristensen 2012:24).ObjektasLietuviško kino vertinimas Lietuvoje.Dalykas Lietuvos gyventojų požiūris į lietuvišką kiną, jo vertinimas įvairių aspektų atžvilgiu.Tikslas Pagrindinis darbo tikslas – ištirti, koks yra Lietuvos gyventojų požiūris į lietuvišką kiną, kaip ir kodėl žmonės jį vertina bei kas turėtų būti daroma, norint gerinti vyraujančią nuomonę. Uždaviniai • Išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai priima lietuvišką kiną.• Išsiaiškinti, kokie aspektai lemia lietuviško kino (ne)įvertinimą.• Išsiaiškinti, kaip skiriasi eilinių žiūrovų ir su kinu susijusių žmonių nuomonės apie lietuvišką kiną.• Išsiaiškinti, kas turėtų būti daroma ir kaip galėtų būti gerinamas požiūris į lietuvišką kiną Lietuvos visuomenėje.• Ištirti lietuviško kino situaciją lyginant su kitomis panašaus ekonominio lygio šalimis.Išankstinė sisteminė tyrimo analizė

Lietuviškas kinas, arba Lietuvos nacionalinis kinas, yra Lietuvos kultūros sritis, apjungianti judančius vaizdus ir garsus. Labai apibendrintai, jį galima išskirti į dvi grupes: a) nekomercinį (autorinį) – jam svarbiausia meninė ir pažintinė vertė, ilgalaikiškumas. Jam būdingas nepaklusimas Holivudo standartams, eksperimentavimas technika ir naratyvu, svarbiausias estetinis aspektas (Hayward 2013: 23). Siekiama pasiekti vietinę ir užsienio auditoriją, dažnai per specialius platinimo kanalus ir rodymo vietas. (Croft 1993: 52). b) komercinį, kurio pagrindinis tikslas – greita finansinė nauda; orientuojamasi į kitokią nei autorinio kino publiką, labiau siejamasi su Holivudu (Croft 1993: 56). Lietuviškas kinas, kaip ir bet koks kitas meno kūrinys, negalėtų iš tikrųjų gyvuoti ir perteikti savo idėjų, jei neturėtų auditorijos, galinčios kurti savas interpretacijas. Ir pagal Stuartą Hallą, Johną Fiske‘ę reikšmės sukūrimas masiniame komunikacijos procese įvyksta dviem momentais – ir gamyboje, ir priėmime, ‘užkodavime' ir 'iššifravime’ (Grainge 2003:150). Auditorija, žvelgiant plačiai, yra dvejopa: a) elitinė – sudaryta iš žmonių, turinčių kompetenciją vertinti kūrinius pagal objektyvius kriterijus, tokių kaip kino teoretikai, ekspertai ir kritikai, taip pat patys kūrėjai, menininkai, intelektualai; b) masinė – eilinių žiūrovų, kino mėgėjai, kurie tiesiogiai nėra susiję su kino industrija. Pastebima, kad masinė auditorija yra labiau linkusi rinktis komercinį kiną, vertinti jį subjektyviai, per emocijų prizmę, nes jai iš esmės nerūpi nei ar filmas įtilpo į savą biudžetą, nei ar viskas įvykdyta laiku, ji tiesiog siekia pramogos (Mackillop; Sinyard 2003:182).Vertinant lietuvišką kiną, yra svarbūs tam tikri jo bruožai. Kaip pagrindinius galima išskirti: a) scenarijų – jis lemia kūrinio siužetą ir jo kokybę. Lietuviškų filmai dažnai yra literatūros kūrinių adaptacijos, arba paremti tikrais istoriniais įvykiais. Adaptacijos yra ilgalaikė kino tradicija. Jos dažnai laikomos patrauklesnėmis, nes yra matomos kaip turinčios didesnę pedagoginę vertę, t.y. per kiną suteikia žinias apie literatūrinį paveldą. Be to, skatina išvysti filmus ir dėl noro pamatyti rašytinio kūrinio atitikimą, ir tuo pačiu išvysti savitą interpretaciją (Hayward 2013:9;12). Tačiau yra kuriami ir originalūs scenarijai;b) žanrą – jis formuoja atitinkamus lūkesčius, kuriuos žmogus atsineša į kiną kartu su savimi. Lietuvių kūryboje vyrauja drama (ypač istorinė) ir dokumentika, tačiau yra ir kitų žanrų užuomazgų: triletio, komedijos, siaubo ir net mokslinės fantastikos; tačiau žanriškumą, šalyje vyraujant tik porai žanrų, taip pat galima laikyti vienu iš probleminių klausimų. Kaip Bakeris yra pasakęs: „publika ištroškusi trilerių… Galima daryti arba komediją arba trilerį. Visa kita labai abejotina! Auditoriją lengva užkabinti trileriu, ne taip lengva juos užkabinti švelniu romantišku siužetu.“ (Mackillop; Sinyard 2003:182);c) kūrybinę grupę – ji lemia idėjos įgyvendinimą bei galutinio produkto kokybę. Dažniausiai auditorija skiria dėmesį aktoriams ir/ar režisieriui. Renkantis filmą ir jį vertinant svarbios ir kitų žmonių rekomendacijos. Elitinės auditorijos atstovai gali daryti įtaką ir plačiosios auditorijos pasirinkimui. Pirma, jie suteikia informaciją apie raktines filmo sudedamąsias dalis, pavyzdžiui: siužetą, kūrybinę grupę, žanrą. Antra, nusako jų kokybę. Taip minėti asmenys gali tapti nuomonių lyderiais ir formuoti potencialių žiūrovų išankstinę nuomonę, kuri padeda apsipręsti, ar žiūrėti filmą. Tiesa, daugiau įtakos daroma kūrinio pasirodymo pradžioje, kadangi vėliau jau mačiusių filmą žmonių kiekis išauga, padidėja nuomonių „iš lūpų į lūpas“ kiekis ir svarba (Eliashberg ir Shugan 1997:68;70-72). Be minėtų aspektų, lietuviško kino „gyvenimui“ svarbu yra kaip filmai pasiekia kino žiūrovą – tai yra, kokiuose kino teatruose rodoma, ar didžiuosiuose (multipleksuose), kurie turi daugiau salių ir filialus kituose miestuose, ar mažuosiuose ir kokius bei kodėl auditorija pasirenka. Žinoma, be reikiamo finansavimo platinimas ir kūrimas būtų vargiai įmanomas, todėl visada ieškoma tiek valstybinių, tiek privačių lėšų (fizinių ar juridinių asmenų). Rėmėjams itin aktualus yra kino kūrinio tipas. Įprastai privatininkai yra linkę remti komercinį kiną, kadangi nori atgauti bent dalį skiriamos sumos, „atsakingiau investuoja pinigus“ (Mitkus 2011:81). Tad korporacinis kino gaminimo modelis šiuo atveju būtų daug patrauklesnis, kuomet sukūrus net ir prastą filmą, kuris neatsiperka, jo gamybos biudžetą galima padengti iš filmų, kurie jau yra atsipirkę (Mackillop; Sinyard 2003:179). Tuo tarpu valstybinis finansavimas labiau orientuotas į nekomercinio kino kūrėjus, jų darbų platinimą. Viena vertus, tai yra teigiamas dalykas, nes taip sukuriama galimybė kurti estetiškai išskirtinį ir unikalų produktą, tačiau tuo pačiu atsiranda ir tam tikri apribojimai, kadangi nebegalima „kąsti į ranką, kuri maitina“ (Croft 1993: 53).


Turinys

  • Tyrimo tema3
  • Problema3
  • Objektas3
  • Dalykas3
  • Tikslas4
  • Uždaviniai4
  • Išankstinė sisteminė tyrimo analizė4
  • Aiškinamosios hipotezės8
  • Empiriniai sąvokų apibrėžimai8
  • Reikiamos informacijos sąrašas9
  • Optimalus informacijos šaltinis10
  • Informacijos rinkimo metodai ir priemonės12
  • Tyrimo prielaidos16
  • Lietuviško kino vertinimas žurnale „Kinas“ (medijų analizė)17
  • Lietuvos kino samprata ir vertinimas (giluminių interviu su kino industrijos atstovais analizė)23
  • Lietuviško kino vertinimas (grupinio interviu su žiūrovais ir būsimais kino kūrėjais analizė)29
  • Išvados37
  • Literatūros sąrašas38
  • Priedas Nr.139
  • Priedas Nr. 247
  • Priedas Nr. 352
  • Priedas Nr. 463
  • Priedas Nr. 566
  • Priedas Nr.668

Reziumė

Autorius
andante
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Kinas
Kaina
€9.72
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lap 11, 2014
Publikuotas
2013 m.
Apimtis
86 psl.

Susiję darbai

Vyrų charakteriai lietuviškuose filmuose

Kinas Referatas 2012 m. neringa k.
Lietuvių kino namų darbui pasirinkau nagrinėti temą „Vyrų charakteriai lietuviškuose filmuose“. Filmus šiai temai rinkausi iš daugelio, tie, kurie buvo svarstytini – atkrito....

Lietuvos kinas

Kinas Konspektas 2019 m. gabrielaa
Lietuvos kinas, jo istorija, palyginimas su pavyzdžiais. Lietuvos kino istoriją galimą sąlyginai padalyti į keturis nelygius laikotarpius: pirmąjį (1896–1941), sovietinį (1941–1989), Nepriklausomos Lietuvos...

Filmo "Kafarnaumas" peržiūra

Kinas Referatas 2021 m. Sauletekis
Filmo "Kafarnaumas" peržiūra, analizė. Išsami, paremta filmu. Išsakoma asmeninė nuomonė su argumentais. Stiproje gimnazijoje įvertinta 10 balų.