Mokymosi aplinkos, orientuotos į suaugusiųjų savarankišką mokymąsi, kūrimo ypatumai

Kiekvienas žmogus, ką nors veikdamas, visų pirma turi remtis atitinkamomis žiniomis, kad galėtų sėkmingai ką nors dirbti. Visuomenėje vykstantys pokyčiai verčia keisti mūsų požiūrį į asmenybės ugdymą, ieškoti naujų, efektyvių darbo formų ir metodų. ,,Kad veiksmingai būtų įveikiami pokyčiai, būtinas meistriškumas – tiek įvaldant konkrečias naujoves, tiek kaip asmenybės įprotis. Naujos profesionalumo sritys ir naujai atsirandančios technologijos reikalauja geriau suprasti ir įvertinti tai, kas nauja; jos grindžia kelią didesnio veiksmingumo link“ ( Fullan M., 1998, p.34 ). Gamybos technikos ir technologijų plėtra reikalauja geresnio jų valdymo, nuolatinio prisitaikymo ir kartu aukštesnio kompetencijų ir veiklos užduočių atlikimo lygio. Tikėdamas savo veiklos prasmingumu, norėdamas įgyti daugiau reikiamų žinių ar kompetencijų, suaugęs žmogus pradeda mokytis. Mokymasis vertinamas kaip šiuolaikinis socialinis reiškinys, kuris besiugdantį asmenį paskatina asvanoriškai mokytis
Suaugusio žmogaus gyvenimą stipriai įtakoja supanti aplinka. Tinkamai organizuota, sutvarkyta mokymosi aplinka yra stimuliuojanti aplinka. Pirmiausiai reikia, kad mokymosi aplinkoje žmogus tiesiog gerai jaustųsi, kad neigiamas išorinės aplinkos poveikis nebūtų papildoma kliūtis jam siekiant gerų mokymosi rezultatų. Tačiau fizinei mokymosi aplinkai vis dar skiriama per mažai dėmesio. Mokymosi kokybė beveik visada vertinama tik intelektualinių pasiekimų aspektu, bet labai mažai kalbama apie pačios fizinės aplinkos kokybę ir jos įtaką mokymuisi. Darbo aplinka ir darbo vieta yra esminė žmogaus gyvenimiškos aplinkos dalis. Fizinė mokymosi ir darbo aplinka tai – apšvietimas, triukšmas, temperatūra, drėgmė, švara, darbo ar veiklos sauga ir kt.
Šiuolaikinėj visuomenėj sparčiai keičiasi įvykiai, kinta informacija. Formuojasi naujos atskiro piliečio ir visuomenės bendravimo formos, atsiranda kiti ekonominio ir socialinio gyvenimo organizavimo būdai. Naujos technologijos yra vienas iš labiausiai matomų naujųjų laikų požymių: tai kabelinė ir palydovinė televizijos, kompiuterinė komunikacija, asmeniniai kompiuteriai, naujos biuro technologijos, ypač internetinės informacijos paslaugos bei teksto procesoriai ir CD Rom įranga. Manoma, kad toks kiekis technologinių naujovių, darančių tokią visaapimančią įtaką, turi vesti prie socialinio gyvenimo perkūrimo. Atsiradusių technologijų poveikis žmogui ir aplinkai nėra galutinai ištirtas. Dažnai aplinka darosi pavojinga žmogaus savijautai, sveikatai ir net gyvybei. Konstitucijoje įtvirtinita žmogaus teisė į saugią aplinką, būstą ir kitas svarbiausias sveikatą palaikančias reikmes. Kas nulemia saugią aplinką? Kokie turėtų būti mokymosi aplinkos ypatumai? Apie mokymosi aplinkos sandarą, funkcijas, kūrimą kalba įvairūs autoriai: Gage N. L., Berliner D. C., Dalin P., Rolf H. – G., Kleekamp B., Fulan M., Jovaiša L., Kučinskas V., Poderienė G. ir kt.
.
Temos aktualumas.
Darbo problema. Kokią reikšmę suaugusiesiems turi savarankiškas mokymasis ir kaip sukurti gerą mokymosi aplinką?
Darbo objektas. Suaugusiųjų mokymosi aplinka.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti, kokie yra mokymosi aplinkos, orientuotos į suaugusiųjų savarankišką mokymąsi, kūrimo ypatumai .
Darbo uždaviniai:
Apibūdinti savarankiško mokymosi reikšmę suaugusiam žmogui.
Atskleisti mokymosi aplinkos kūrimo ypatumus.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.