Descartes, Trečias apmąstymas, aptarimas

2 psl. / 583 žod.

Ištrauka

Viduramžių mąstytojų žvilgsnis dažniausiai krypo į dangų — labiausiai juos domino Dievas. Žemiškasis pasaulis buvo laikomas sukurtu ir jau vien todėl vertinamas mažiau nei dangiškasis. Todėl irmaterialūs žemiškojo gyvenimo dalykai filosofams rūpėjo mažiau negu metafizinės problemos, liečiančios juslėmis nesuvokiamą pasaulį. Rene Descartes, naujųjų laikų filosofijos pradininkas, priklausė racionalistams, kurie manė, kad tikros žinios negali būti išvedamos iš juslinio patyrimo ir, kaip ir Aristotelis, manė, kad tik protas atranda dėsnius, nes juslinė patirtis gali nustatyti tik tai, kas vyksta dabar ir čia, bet ne bendrus dėsnius, o žinių būtinumą ir visuotinumą nustato tik protas, todėl jis yra pažinimo šaltinis


Turinys

  • Įvadas
  • Idėjų skirstymas
  • Minčių skirstymas
  • Natūrali proto šviesa
  • Dievo įrodymas
  • Racionalizmui priešingas empirizmas

Reziumė

Autorius
megstufeta
Tipas
Paruoštukė
Dalykas
Filosofija
Kaina
€1.38
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Spa 30, 2016
Publikuotas
2016 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Konfucijus „Apmąstymai ir pašnekesiai“

Filosofija Referatas 2013 m. aistek
Konfucijus – žymus kinų mąstytojas, kurio mokymai darė didelę įtaką kinų, japonų, korėjiečių, vietnamiečių civilizacijoms, kultūroms, filosofijai, visuomenėms. Jis gimė apie 551 m....