Edukologijos ir socialinės pedagogikos santrauka

1.Edukologijos ir socialinės pedagogikos sampratos.
Edukologija-mokslas apie žmogaus ugdymą ir ugdymąsi per visą jo gyvenimą, apimantis ne tik
mikroedukacinę terpę, kurioje vyksta tiesioginė ugdomoji sąveika, bet ir makroedukacinę terpę – švietimo sistemas, įvairias ju edukacines, socialines, vadybines problemas
Socialinė pedagogika - tai edukologijos (pedagogikos) mokslo šaka, integruojanti socialinius bei kitus mokslus, tyrinėjanti individo, kaip socialinio subjekto, ugdymą, taip pat jo apsaugą nuo įvairaus pobūdžio socialinių išpuolių.
2.Pedagogika ir andragogika.
Pedagogika tiria vaikų, andragogika – suaugusiųjų mokymą(si), žinių perteikimą, taip pat ir ugdymą.
Pedagogikoje mokiniai žino, kad jie turi išmokti tai, ko moko mokytojas ir gauti gerą ivertinimą. Svarbiausia – įgyjamos akademinės žinios. Mokytojas traktuoja mokinį kaip asmenybę, priklausomą
nuo autoritetų, vadovėlio, teikiamos informacijos. Augant, bręstant,poreikis būti savarankiškam,
pačiam spręsti, organizuoti savo veiklą ir mokymąsi,didėja. Naudojama mokytojo ir visuomenės sukaupta patirtis, kurią reikia perduoti augančiai kartai. Todėl pedagogikoje labai svarbios perdavimo technikos (paskaitos,referatai, atpasakojimai,mokymasis mintinai ir pan.). Mokytojas remdamasis programa nusprendžia ką mokiniai turi išmokti, kad gautų teigiamą ivertinimą.Pedagogika sutelkta i dalyką.Mokiniai suvokia mokymąsi, kaip tam tikro dalyko žinių įsisavinimą.
Mokinių motyvaciją mokytis lemia išoriniai faktoriai: pažymiai, mokytojo skatinimai ar bausmės, tėvų spaudimas, pastangos rinktis savo būsimos veiklos kryptį.
Adragogika- yra menas ir mokslas, padedantis suaugusiems mokytis.
5 esminės andragogikos prielaidos apibrėžia suaugusįjį kaip asmenį, kuris:
- Turi nepriklausomą savivoką ir kuris gali pakreipti (kontroliuoti) savo mokymąsi pats;
- Turi sukaupęs nemažai gyvenimiškos patirties, kuri yra labai svarbus mokymosi šaltinis;
- Turi mokymosi poreikius, kurie labai susiję su pokyčiais jo socialiniuose vaidmenyse;
- Yra orientuotas į problemų sprendimą ir domisi galimybėmis tuoj pat pritaikyti gautas žinias;
- Motyvuojamas mokytis labiau vidinių nei išorinių faktorių.
dėstoma medžiaga turi būti labai orientuota į besimokantįjį ir kad besimokantysis turėtų pats nusistatyti mokymosi kryptį.
Principai:
• Suaugę turi būti įtraukti į savo mokymo proceso planavimą ir įvertinimą;
• Patyrimas (ir klaidos taip pat) suteikia pagrindą mokymosi procesui;
• Suaugę yra labiausiai nusiteikę mokytis tų dalykų, kurie turi sąsają su jų darbu ar asmeniniu gyvenimu ir gali būti tuoj pat pritaikomi;
• Suaugusiųjų mokymasis yra orientuotas į problemų sprendimą, o ne į turinį.
Kaip padėti tiems, kas padeda suaugusiems mokytis?
Suaugusiųjų mokymuisi reikalinga palaikanti aplinka, kurioje galėtų vykti mokymosi procesai. Be to, kad mokytojai turi išmanyti įvairius mokymosi stilius, jie taip pat turi turėti darbo įgūdžių, kurie padėtų patenkinti greitai kintančios aplinkos reikalavimus. Iš suaugusiųjų mokymo specialistų tikimasi, kad jie mokės ne tik pateikti medžiagą, bet taipogi mokės sukurti programą ir pritaikyti mokymosi teorijas įvairiose aplinkose. Dėstoma medžiaga turi būti labai orientuota į besimokantįjį ir kad besimokantysis turėtų pats nusistatyti mokymosi kryptį.
Viena esminių krypčių, veikiančių suaugusiųjų mokymo tendencijas yra naujų technologijų įtraukimas į dėstomos medžiagos turinį bei mokytojo profesinio tobulėjimo akcentavimas. Mokytojams reikia sukurti optimalius mokymo būdus, kurie apimtų refleksiją, išaiškinimą ir nukreipimą.