Didžiausia Baltijos jūros lagūna

Kuršių marios susidarė per paskutinius 10 tūkst. metų, kai vėjas ir bangos suplakė siaurą Kuršių neriją. Tai yra gana sekli ir beveik lagūna. Jos didžiausias gylis yra 5,8 m, o vidutinis – 3,8 m. Vandens tūris yra apie 6 km³. Marių dugnas smėlingas. Dumblingų nuosėdų daugiau tik Vidmarių (marių vidurio) dauburiuose. Prie Ventės rago sutinkama moreninio priemolio bei riedulių. Mariose nemaži žuvų ištekliai, yra gintaro telkinių. Bendras marių plotas yra 1584 km². Tačiau Lietuvai priklausanti marių dalis tesudaro 415 km². Pietinė ir didesnė marių dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai. Į Kuršių marias įteka Nemunas, per metus atplukdantis apie 25 km³ vandens. Šiaurinėje marių dalyje yra Klaipėdos sąsiauris, kuriuo marios susijungia su Baltijos jūra ir prie kurio yra įsikūręs Klaipėdos uostas..