Žmogaus laikysena prievartos pasaulyje

Šiuolaikinis žmogus gyvena politinių teisių ir žodžio laisvės laikotarpyje. Jis gali bet kada daryti tai, ko nori. Neturi jokių prievolių ar įsipareigojimų. Taip pat turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę viešumoje. Svarbiausia – cenzūriniais žodžiais ir išsireiškimais. Tačiau ne visada buvo tokie žodžio laisvės laikai. Seniau buvo laiko tarpų, kada visa tai buvo grieščiausiai draudžiama tuometinės valdžios. Vienas iš tokių laiko tarpų buvo sovietų okupavimo laiko tarpas, kada lietuviškas žodis ir viskas, kas susiję su švietimu ir tautos lavinimu buvo griežtai draudžiama. Tai buvo tamsūs ir niūrūs laikai, nes žmonės negalėdavo mokintis, visapusiškai tobulėti. Tad, galima teigti, kad to meto žmonės tiesiog merdėdavo. Tad kaip žmonės laikėsi tokiomis sunkiomis gyvenimo sąlygomis? Kaip jiems pavyko ne tik išgyventi, bet ir tobulėti? Nors tai ir buvo prievartos pasaulio laikai, tačiau kai kuriems žmonėms jie nekėlė didelių rūpesčių. O kitiems – atvirkščiai, tai sukeldavo net gi proto netekimus visam gyvenimui. Tad, įiandien savo viešąjame lietuvių kalbos kalbėjime ketinu šnekėti apie tai, kokia būna žmogaus laikysena prievartos pasaulyje. Taip pat aptarsiu tos laikysenos priežastis bei padarinius. Savo mintis pagrįsiu konkrečiais literatūriniais pavyzdžiais.