Viešasis kalbėjimas "Pristatykite kelias fantastinės literatūros knygas. Argumentuotai paaiškinkite, kuo šios knygos jums patrauklios, kuo – ne"

Fantastikos šiais laikais gerokai sumažėjo nei prieš šimtus metų. Tuomet žmonės turėdavo tik būtiniausius daiktus, jokių naujovių ar patogumų. Galime tik įsivaizduoti, apie ką tie žmonės galvodavo, kokių minčių turėdavo, kaip jie svajodavo apie spalvingesnį, žymiai įdomesnį pasaulį. O šiandien tiek naujų technologijų, tiek įgyvendinamų dalykų, viskas pasiekiama, nebeliko vietos fantazijai. Todėl aš džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie rašo fantastines knygas, perteikdami savo vaizduotę jose. Gera žinoti, kad žmonės dar geba fantazuoti, kurti tai, ko dar nėra.

Kuo fantastinės knygos skiriasi nuo kitų? Tai tuo, kad jas skaitant gali viską įsivaizduoti savaip. Perskaitytą informaciją perleisdamas per savo vaizduotės prizmę gali susikurti savitą, tik tau būdingą vizualinį vaizdą. Tai be abejo lemia tavo vaizduotės lygis, kaip stipriai ji išlavinta, kiek ir kokių knygų esi perskaitęs. Visa tai daro įtaką tavo vaidentuvei. O žmogaus fantazija yra beribė. Kartu su ja žmogus gali pasinerti į knygos siužetą, įsigilinti į veikėjų jausmus bei jų emocines būsenas, pats išgyventi visa tai. Bei atitrūkti nuo kasdienybės, užmiršti rutiną. O perskaičius knygą, jausmai, emocijos, vaizdiniai, visa tai nedingsta iškart. Kaip Ernestas Hemingvėjus yra pasakęs „Visas vertingas knygas sieja viena, – jas perskaitę įsivaizduojate, kad visa tai atsitiko jums, ir visa tai jums lieka: gera ir bloga, džiaugsmas, sielvartas ir gailestis, žmonės ir vietovės...“. Nes nėra pigesnių pramogų ir ilgiau trunkančio malonumo nei knygų skaitymas.