Kalba, kaip bendravimo priemonė, neatsiejama nuo tautos kultūros. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite, kokį poveikį lietuvių kalbos etiketui daro kitos kalbos.

Žodis etiketas kilęs iš prancūzų kalbos. Jis apibrėžiamas, kaip konkrečios visuomenės priimtos elgesio bei mandagumo taisyklės ir formos, tam tikros manieros bei elgesys. Svarbi etiketo dalis yra kalbos etiketas. Nuo seno mūsų gimtąją kalbą puoselėjo įvairūs rašytojai ir kalbininkai. Vienas žymiausių XIX a. pab. lietuvių visuomenės veikėjų yra Jonas Basanavičius. Jis nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba bei literatūra. Jo iniciatyva pradėtas leisti lietuviškas laikraštis "Aušra" ugdė pagarbą gimtajai kalbai, papročiams ir tėvynės istorijai. Iki šių dienų kalbininkai stengiasi išsaugoti lietuviškus žodžius, sulietuvinti svetimų tautų žodžius, tačiau mūsų gimtoji kalba vistiek neišvengia užsienio kalbų poveikio.

Lietuvių kalbą visais laikais veikė užsienio kalbų įtaka, ypač anglų ir rusų. Tai lėmė įvairios istorinės bei politinės aplinkybės, vienas geriausių pavyzdžių yra sovietiniai laikai, kuomet visi kalbėdavo rusiškai. Daugelį žodžių naudojame iki šių dienų.. Vieni pokyčiai kalboje gali būti teigiami, kiti neigiami. Teigiami pokyčiai - tai įvairūs skoliniai iš kitų kalbų arba tarptautiniai žodžiai, tačiau dažniau kalbame apie neigiamą jų įtaką lietuvių kalbai: netaisyklingai išverstus žodžius, įvairų žargoną bei barbarizmus. Barbarizmai - tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas kilęs iš žodžio barbaras ,,svetimšalis; griovėjas; tamsuolis". Daugiausia barbarizmų yra atėję iš rusų kalbos. Taip pat dabar daug nevartotinų svetimybių plūsta iš vakarų - ypač anglų kalbos. Jeigu žurnalistai, politikai, kai kurių sričių specialistai pastebi, kad ne vieną jų toleruoja kaimynų kalbos (lenkų, latvių, rusų), tai bando juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors dažniausiai jie tokie nėra.