Kiek pajėgiame suvokti žmogaus gyvenimą, tiek suvokiame ir istoriją bei kultūrą, neatskiriamai susiraizgiusius jų darinius“(V. Daujotytė) Ar sutinkate su nuomone, kad rašytojo gyvenimo kontekstai padeda skaitytojui suprasti jo kūrinį? Savo nuomone pagrįskite pavyzdžiais

Kiekviena tauta didžiuojasi turėdama literatūros kūrėjus, kurie rašė visuomenei aktualiomis temomis, remdamiesi gyvenimo patirtimi ar kūrybos laisve. Vieni kūrybinio įkvėpimo ieško mituose, pasakojimuose, kiti remiasi savo išgyvenimais. Literatūros kritikė V. Daujotytė teigia: „Kiek pajėgiame suvokti žmogaus gyvenimą, tiek suvokiame ir istoriją bei kultūrą, neatskiriamai susiraizgiusius jos darinius“. Kūrinių skaitytojams kyla minčių, jog biografijos faktai trukdo suprasti kūrinį, nors kiti teigia, kad autobiografiškumas - priešingai, padeda suvokti. Sutinku su pastaraisiais: kūrinyje atpažįstami autoriaus gyvenimo kontekstai padeda skaitytojui suprasti kūrinio prasmę, vertybes bei problematiką.

                      ,,Poezijos vaidmuo - atrasti slaptingą žmogiško gyvenimo grožį. Ji kalba apie labai asmenišką tikrovę.“ (Prancūzų poetas Pascal Riou)

                      Pirmiausia, būtent poezijoje išryškėjantys autoriaus biografijos faktai padeda suprasti kūrinyje keliamus, pavyzdžiui kaltės ir atgailos motyvus. Juos gali sukelti įvairios aplinkybės, kurias teko išgyventi rašytojui. Ypač skaudžios patirtys jaučiamos sudėtingu, istoriniu laikotarpiu. Tuomet išryškėja žmogaus ir tėvynės santykis bei gebėjimas blaiviu protu vertinti esamą padėtį. Nuo seno lietuvių tauta turėjo išsiugdžiusi patriotiškumą ir smerkė tuos, kurie nusisukdavo nuo tėvynės. Tautos atstūmimo neišvengė ir XX-to amžiaus pirmosios pusės rašytoja Salomėja Nėris, kuri buvo įsitraukusi į politinę veiklą ir 1940 metais į Lietuvą parvežė ,,Stalino saulę“: t.y. dalyvavo sovietų Lietuvos okupavime. Antrojo Pasaulinio karo metu poetė paliko tėvynę emigruodama į Rusiją. Būdama toli nuo gimtinės, lyrikė skausmingai išgyveno ne tik tėvynės ilgesį. Labiausiai ją slėgė supratimas, kad ją išdavė. Kaltės ir atgailos motyvas ypač ryškus testamentiniame jos eilėraščių rinkinyje ,,Prie didelio kelio“. Jame išryškėja autorės prieštaringi jausmai bei dvilypumas, juk dar būdama Lietuvoje eilėraščius rašė kaip duoklę sovietinei valdžiai. Tokius kūrinius literatūros kritikė Viktorija Daujotytė vadina „baugiaisiais“. Rinkinys pradedamas eilėraščiu ,,Maironiui", kuriame autorė atsiveria vienam žymiausių lietuvybės saugotojų - Maironiui. Šis eilėraštis tarsi išpažintis, skausmo skundas, praeities ir ateities paralelė..