Islamo filosofija

Ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje, tuo pat metu kaip ir lotyniškoji bei krikščioniškoji filosofijos, rutuliojosi ir kita filosofija – islamo filosofija. Jos raidos sąlygos buvo kitos: arabai buvo susipažinę su graikų filosofų veikalais ir jų pagrindu kūrė savo teorijas. Arabai, VI – XI amžiais sujungę didžiulius plotus nuo Ispanijos vakaruose iki Vidurinės Azijos ir šiaurės vakarų Indijos rytuose, padėjo šiuolaikinio mokslo pamatus – ant jų iškilo civilizacija. Arabų tautas jungė viešajame gyvenime vartojama arabų kalba ir islamo religija. [1,6]
Rytuose, priešingai nei Europoje, filosofija niekada nebuvo ir netapo tik teorine disciplina, atskira nuo religijos. Tai, apie ką kalba filosofija, iš esmės visada yra nukreipta į religinį tikslą. Nėra taip, kad Rytuose išmintis paremta tik intuicija, tačiau nėra ir tokio racionalumo sureikšminimo, kaip Vakaruose. Rytų tradicijose filosofijos, religijos ir kasdienio gyvenimo plotmės yra susipynusios. [6]
Didžiausias filosofijos suklestėjimas arabų musulmonų pasaulyje vyko per 700 metų po pranašo Mahometo mirties 632 m.e.m. Skiriamos trys pagrindinės islamo kryptys: kalamas, pažodžiui- Dievo žodis ir juo pagrįsta teologinė kūryba; falsafa, arba filosofija; ir misticizmas, arba sufizmas. [1] Šis skirstymas labai svarbus. Riba tarp kalamo ir falsafos nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti. Kalama apima kai kuriuos filosofinius aspektus, o falsafa turi daug bruožų, kuriuos Vakarų filosofija priskirtų teologijos sričiai. Sufizmas atstovauja mistiniams Mahometo mokymams.
Į islamą galime žiūrėti kaip į santykinai vėluojantį palyginus su kitomis religinėmis ir filosofinėmis tradicijomis. Pranašas mirė 632 m. e. m., vadinasi praėjus šešiems-vienuolikai amžių po žymiausių asmenybių daugelyje kitų kultūrų. Bet, kol didžioji dalis Europos skendėjo Tamsiuosiuose amžiuose, islamas klestėjo, steigė mokslo institucijas, vertė graikų raštus, plėtojo menus. [1,5]
Svarbiausia tema islamo pasaulyje- pažinimo, kuris reikalingas norint būti musulmonu, mastas ir prigimtis. [1]