F. A. fon Hayek ir R. Nozick libertarizmo politinės filosofijos bruožai

Individų laisvė, jų prigimtinė teisių ir galimybių lygybė ir tikėjimas, kad dėl šių bruožų kylančios asmeninės iniciatyvos natūraliai gerins politinę santvarką – toks yra liberalizmo kertinis akmuo. Tačiau, į jį atsirėmus, galima eiti skirtingomis kryptimis: viskas priklauso nuo to, kaip minėtos laisvė ir lygybė yra interpretuojamos ir tarpusavy derinamos. Šių laikų liberalizmo politinėje filosofijoje matosi didžiulis noras surasti naujus, netradicinius doktrinos gynimo būdus. Liberalai pradeda vengti visų per kelis paskutinius amžius nusistovėjusių sąvokų, prabyla apie naujo liberalizmo paieškas. XX amžiuje liberalai skyla į dvi mokyklas: „libertarizmą“ ir „liberalizmą“. Klasikinio liberalizmo (libertarizmo) atstovai neigia natūralų individo laisvės ir individų lygybės suderinamumą, pripažįsta tik negatyvųjį teisingumą, tik negatyviąsias asmens teises. Vieni iš šios krypties atstovų yra F. A. fon Hayek ir R. Nozick.
Tad darbo tikslas - atskleisti F. A. fon Hayek ir R. Nozick libertarizmo politinės filosofijos bruožus.
Darbo uždaviniai:
1) apibūdinti libertarizmo politinės filosofijos pagrindines idėjas;
2) palyginti F. A. Hayek ir R. Nozick požūrius į paskirstomąjį (socialinį) teisingumą.
Rašant darbą taikyti šie metodai:
1) empirinis - tinkamos literatūros atrinkimas ir jos nagrinėjimas;
2) lyginamasis - filosofų minčių palyginimas nagrinėjamais klausimais.
3) apibendrinamasis – savarankiškų išvadų pateikimas nagrinėjama tema.
Pirmoje darbo dalyje pateikiama libertarizmo samprata, išskiriami esminiai libertarizmo bruožai. Antroje dalyje pateikiamas F. A. Hajek ir R. Nozick požiūrių palyginimas į paskirstomąjį (socialinį) teisingumą.