Tapatumo konstravimas internetineje erdveje

Ar įsivaizduojate šiandien savo gyvenimą be interneto? Sunkiai. Rodos, jis atsirado taip neseniai, tačiau spėjo įsiskverbti į mūsų gyvenimą negrįžtamai. Interneto pagalba mes perduodame informaciją, jos ieškome, perkame, parduodame, mokomės bei leidžiame laisvalaikį įvairiausiose pokalbių svetainėse.
Tekstinėje interneto komunikacijoje žmogus susikuria savo virtualią asmenybę su pseudonimu (“nick”). Kiekviena pravardė turi savo atsiradimo istoriją ir kelia tam tikrų asociacijų. Todėl ji yra kaip vizitinė kortelė. Virtuali žmogaus asmenybė internete yra daug labiau atsipalaidavusi ir nepageidautina socialiai, palyginti su realiu ar idealiu „aš“. Tai pastebi ir kompiuterinių klubų kūrėjai – jų nuomone, žmonės internete tarsi atitrūksta. Tačiau atitrūksta toli gražu ne visi – šalia tų, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia pokalbių kanaluose, yra ir tokių, kurie pokalbiais nesižavi, o ieško ir parsisiunčia informacijos iš interneto. Yra ir tokių, kurie, nepaisydami laisvo priėjimo prie interneto, juo apskritai nesinaudoja, motyvuodami tai tuo, kad jame nėra nieko įdomaus.
Tai, kodėl vieni žmonės konstruoja virtualias asmenybes, o kiti ne, psichologai aiškina socialiniu asmenybės rigidiškumu. Skiriami du socialinio rigidiškumo tipai. Pirmasis – tai vaidmens (arba „aš“ koncepcijos) rigidiškumas, kuris pasireiškia tuo, kad žmogus priima save kaip tam tikrų rolių vykdytoją ir atitinkamai elgiasi taip, kaip elgtųsi atlikdamas tą ar kitą rolę. Antrasis – tai dispozicinis rigidiškumas (griežtų ribų laikymasis, dėl kurių žmogus pasaulį mato tik baltą arba juodą). Nerigidiškam grupinių normų įsisavinimui būtina, kad žmogaus socialinis „mes“ būtų suvokiamas pakankamai plačiai, o ne apsiribotų identifikacija su viena atskira žmonių grupe. Tai vyksta dalyvaujant įvairiose žmonių grupėse, iš kurių išeiti visuomet galima kada tik panorėjus. Taip pat virtualių asmenybių konstravimas gali turėti amžiui būdingų ypatybių ir sietis su tuo, kaip žmogus vertina save apskritai. (2)
Mūsų analizuojama tema nėra nauja ar netikėta, tačiau ypač aktuali šiame greitai tobulėjančių technologijų amžiuje.
Tyrimo tikslas – ištirti ir paanalizuoti kodėl žmonės konstruoja virtualias asmenybes, atsiribodami nuo savo tikrojo tapatumo.
Tyrimo objektas – įvairių socialinių grupių asmenys, besinaudojantys internetu ir turintys pastovią prieigą prie jo.
Tyrimo uždaviniai:
• išanalizuoti mokslininkų, publicistų darbus ir jų nuomone šia tema;
• sudaryti anketą, kuria remiantis gautume tikslius duomenis;
• susisteminti ir sugrupuoti gautus duomenis;
• atlikti išsamią gautų rezultatų analizę;
• padaryti išvadas ir pateikti galimus problemos sprendimo būdus.
Tyrimo hipotezė – žmonės, praleidžiantis daugiau laiko bendraudami internete, kuria virtualias savo asmenybes, mėgindami nuslėpti savo trūkumus ir kompleksus.
Tyrimui atlikti mes naudojome anketinės apklausos metodą. Respondentams buvo išdalinti iš anksto parengti anketos blankai, kuriuose suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai skirti respondentui.
Tiriamieji patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus anketos klausimus. Šį apklausos lapą apklausiamasis užpildo savarankiškai pagal nurodytas taisykles. Duomenis buvo renkami naudojantis tiesiogine apklausa, tai yra, šiuo aplausos metu numatomas asmeninis apklausėjo ir respondento kontaktas tuo metu, kada apklausiamasis gauna anketą iš anketuotojo. (3, p.60)
Šiame darbe galima gana aiškiai išskirti tris pagrindines dalis: teorinę, metodologinę ir empirinę. Teorinėje dalyje „Bendravimas internete ir virtualios asmenybės“ mes apžvelgėme mokslininkų, psichologų, sociologų ir kt. nuomonę apie interneto įtaką mūsų gyvenimams, tapatybės konstravimo virtualioje erdvėje įtaką mūsų individualumui, tapatumui. Tai pat panagrinėjome virtualios erdvės ir realaus laiko santykį.
Metodologinėje dalyje „Tyrimo metodas ir darbo eiga“ aprašėme tyrimo populiaciją, ar-gumentavome tokios populiacijos pasirinkimą. Taip pat aprašėme kokie metodai buvo naudoti tyrime bei paanalizavome tyrimo klausimyno sudėtines dalis. Trumpai apžvelgėme tyrimo eigą.
Empirinėje dalyje pateikėme tyrimo rezultatus, gautus duomenis išanalizavome ir padarėme išvadas.
Rašant darbą daugiausiai buvo naudojama publicistinė literatūra, tai yra, įvairūs straipsniai, pasisakymai virtualaus bendravimo, žmogaus priklausomybės nuo interneto bei tapatumo konstravimo temomis. Tačiau rėmėmės ir kelių autorių mokslinėmis knygomis, norėdamos įsigilinti į šią problemą iš mokslo pusės, taip pat stengdamosios pagrįsti savo padarytas išvadas.