Lietuvos apskričių viršininkų administracijų reforma ir aukštojo mokslo reforma (2009-2012m.)

Ch. Pollitt ir G. Bouckaert identifikuoja keturias viešojo valdymo pertvarkų strategijas: pertvarkos, orientuotos į priežiūrą, modernizavimo pertvarkų strategija, pajungimas rinkos dėsniams strategija ir administracinės sistemos minimizavimas. Kuomet yra žinomas reformos tikslas ir jo siekimo būdai (strategija), tuomet galimas ir reformos įgyvendinimas. Viso viešojo valdymo reformų pagrindiniu tikslu priimta laikyti valdymo optimizavimą visuose valdymo lygmenyse, pirmiausia atsižvelgiant į ekonominį naudingumą. 1995 m. steigiant apskritis buvo siekiama dekoncentruoti šalies valdymą, priartinti jį prie piliečių, sumažinti valdymo išlaidas. Sudaryta 10 apskričių, įsteigtos 5 naujos savivaldybės, tačiau ilgainiui suabejota dėl valdymo kokybės ir 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijos buvo panaikintos. Lietuvos aukštojo mokslo sistema buvo modeliuota remiantis tarptautiniais susitarimais, o kadangi aukštojo mokslo sistemos būklė atsiliko nuo Europos aukštojo mokslo sistemos lygio ir netenkino Lietuvos visuomenės lūkesčių, pradėta Auktojo mokslo sistemos pertvarka.Darbo tikslas - įvertinti, kurioje iš C.Pollitt ir G.Bouckaert įvardytų reformų strategijų (priežiūra, modernizavimas, pajungimas rinkai ir minimizavimas) priskirtinos Lietuvos apskričių viršininkų administracijų reforma ir Aukštojo mokslo reforma (2009-2012 m.).Uždaviniai:1. Išanalizuoti, pagal kokią strategiją buvo įvykdyta Lietuvos apskričių viršininkų administracijų reforma.2. Išanalizuoti, pagal kokią strategiją buvo įvykdyta Lietuvos Aukštojo mokslo reforma.