Mokslo raida

Šiame darbe nagrinėsime mokslo raida. Norint gerai išsisavinti ir suprasti mokslo raida mes pirmiausia turime suprasti ir suvokti kas tai yra mokslas. Mokslas yra sudėtingas socialinis reiškinys. Galima išskirti tris pagrindinius jo komponentus:1) žinių sistemą;2) mokslinę veiklą;3) institucijų sistemą, per kurią ši veikla realizuojasiReligija, mitai, įrankių gamyba, ugnies išgavimas gal tai ne mokslas, gal atsitiktinumas kuris buvo įtakotas tam tikru aplinkybių, sąlygų. Tai pat buvo pastebėtos naujos galimybės kurios ir yra mokslo stimulas - naujų galimybių mokslo stimulas.Maždaug iki XVI-XVII a. buvo plačiai paplitęs įsitikinimas, kad galia, kurią žmogui teikia mokslas ir kuri leidžia valdyti laukinį (gamtiškąjį) pasaulį, yra šėtoniška. Manyta, jog idėjos, skatinančios mokslo ir technologijų pažangą, kyla ne iš gėrio (arba Dievo), bet iš blogio. Į galią, kurią žmogui teikia mokslinės žinios ir technologinės naujovės, buvo žiūrima nepalankiai, nes vyravo pesimistinis požiūris į žmogaus prigimtį. Buvo manoma, jog žmogus linkęs į blogį dėl pirmapradės nuodėmės. Remiantis N.Machiavelliu, žmonės yra „nedėkingi, nepastovūs, veidmainiai ir sukti, bailūs pavojaus akimirką ir savanaudiški“. Mokslinės žinios, skatinančios technologinę pažangą, dėl to turėjo būti (ir buvo) prieinamos tik nedaugeliui „išrinktųjų“. Požiūris į mokslą ir mokslinius tyrimus, skatinančius technologinių naujovių diegimą, radikaliai pasikeitė su Apšvietos epochos idėjų įsiviešpatavimu. Pradėta manyti, kad žmogus yra netobulas, tačiau pakankamai išmintingas, t.y. mokslinėmis žiniomis ir technologiniais pasiekimais gali naudotis atsakingai, siekti bendrojo gėrio. Galima teigti, jog pesimistinį požiūrį į žmogaus prigimtį pakeitė optimistinis. Mokslą dėl to imta vertinti ne kaip blogį, bet kaip gėrį. Pozityvų požiūrį į mokslą taip pat paskatino tai, kad Apšvietos epochoje į istoriją imta žiūrėti kaip į nuolatinį progresą. Mokslo ir technologijų pažanga buvo susieta su visos žmonijos gerove. Imta tikėti, kad žmonijos ateitis taps šviesesne, jei bus sudarytos tinkamos sąlygos mokslo ir technologijų plėtrai. Galima sakyti, jog tikėjimas mokslu ir technologine pažanga pakeitė tikėjimą Dievu. Ilgainiui mokslo ir technologijų pažangos skatinimas tapo neatsiejamu nuo modernaus, civilizuoto, demokratinio ir liberalaus pasaulio. Tik 1945 m., pirmą kartą nuo Apšvietos epochos idėjų įsiviešpatavimo, itin rimtai suabejota tuo, kad mokslas ir technologijų pažanga tarnauja žmonijos gerovei. Tokias abejones pasėjo atominės bombos susprogdinimas Japonijoje. Kiek vėliau mokslo ir technologijų pažangą kritiškai ėmė vertinti įvairios aplinkosauga besirūpinančios organizacijos. Ekologinių judėjimų atstovai nesutiko su tais, kurie tvirtino, kad mokslo ir technologijų pažanga visais atvejais yra gėris. Reikia pastebėti, jog kritiškai kapitalistinio pasaulio mokslo ir technologijų pažangą vertino (ir vertina) įvairių religinių bendruomenių lyderiai