Atominė energetika, jos įtaka aplinkai bei visuomenės sveikatai

Atominė energetika yra vienas iš pigiausių elektros gaminimo būdų. IAEA duomenimis, atominėse elektrinėse pagaminta elektros energija sudaro apie 15 proc. visos pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Europos atominėse elektrinėse gamina maždaug 1/3 visos elektros energijos, kaimyninės Šiaurės šalys – net 44 proc. [3]. Atominės elektrinės, naudodamos mažai kuro, pagamina didelį kiekį elektros energijos ir jos savikaina yra du kartus mažesnė, nei gaminant šiluminėse elektrinėse.

Branduolinės energetikos istorija, prasidėjusi prieš daugiau nei penkias dešimtis metų, vystėsi itin sparčiai. Pirmasis pasaulyje branduolinis reaktorius buvo paleistas 1942 m. gruodžio 2 d. vadovaujant Enrico Fermi, Čikagoje (JAV). Nuo to laiko prasidėjo branduolinės energetikos perversmas [3]. Tačiau įvykus Černobilio (1986m.) ir Fukušimos (2011m.) atominių elektrinių avarijoms, atsirado dviprasmiškų nuomonių dėl branduolinės energetikos tęstinumo.Daugelyje šalių paskutinius 30 metų naujos atominės elektrinės nebuvo statomos. Šiuo metu Europoje veikia 158 atominiai reaktoriai, 6 statomi, kiti planuojami statyti. Prognozuojama, kad apie 2040 m. turėtų pasirodyti pirmieji IV kartos branduoliniai reaktoriai. Jie pažangūs bus tuo, kad juose susidarys žymiai mažiau radioaktyviųjų atliekų. Prognozuojama, kad šiuose reaktoriuose beveik visą ankstesnių kartų energetiniuose reaktoriuose susidariusio panaudoto branduolinį kurą (iki 95 - 97 proc.) bus vėl galima pakartotinai panaudoti [2].

Lietuvoje Ignalinos atominė elektrinė nuo pat jos eksploatavimo pradžios buvo svarbi elektros energijos tiekėja Lietuvai ir kaimyninėms šalims. 1991 m. Ignalinos atominė elektrinė gamino 60 proc., o 1993 metais - net 88 proc. visos šalies elektros energijos. 2002 metais Ignalinos atiminė elektrinė tiekė daugiau kaip 75 proc. Lietuvai reikalingos energijos. Tačiau Lietuvai norint įstoti į Europos sąjungą, buvo iškeltas uždavinys sustabdyti elektrinės veikimą. To priežastis yra elektrinės apsauginio kiauto konstrukcija trūkumai, kurie kilus didelei avarijai taptų lemtingi: dėl buvusių trūkumų kiauto nebuvo įmanoma atnaujinti taip, kad jis pajėgtų išlaikyti maksimalų reaktoriaus slėgį. Taigi avarijų pavojų ir masto mažinimo aspektu reikiamas saugumo lygis nebūtų pasiektas [1]. Branduolinė energija gali turėti didelę reikšmę sprendžiant šiandienos problemas, tačiau ja negalime naudotis saugumo kaina.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas – Įvertinti atominės energetikos įtaka aplinkai bei visuomenės sveikatai.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti atominės energetikos įtaką aplinkai ir visuomenei.
2. Apžvelgti atominės energetikos situaciją Lietuvoje.