Lietuvos miškai ir klimato kaita: galimi poveikiai medžių rūšių sudėčiai

1. HadCM3 Pasaulinio klimato Cirkuliacinio modelio pateikta informacija pagal scenarijus A2 ir B1 buvo naudojama atlikti klimato kaitos Lietuvoje prognozei (pranašavimams). Pagal scenarijų A2 metinė temperatūra padidės maždaug 4 laipsniais nuo 2061 iki 2090 metų, kol scenarijų B1 prognozuoja 2 laipsnių padidėjimą. Prieštaraujant scenarijui B1, scenarijus A2 prognozuoja 15-20 proc. metinį kritulių padidėjimą šio amžiaus pabaigoje. Remiantis abiejų scenarijų prognozuojamais klimato duomenis ir Europos maisto saugos tarnybos ES klimato žemėlapiais, mes sukūrėme Lietuvos klimato analogus 2031-2060 ir 2061-2090 metų laikotarpiams.

Šios zonos buvo dengiamos vietinių medžių rūšių paskirstymo Europoje skaitmeninio žemėlapio, kuris buvo sukurtas remiantis Europos miškų genetinių išteklių programos duomenų baze. Jei klimato pokyčiai įvyksta, remiantis scenarijumi B1, tai 2031-2060 metais Lietuvos klimatas taps tinkamas maždaug 5-6 svetimoms rūšims, tokioms kaip trakinis klevas, Paprastasis bukas, Juodoji tuopa ir Tręšnė. 2061–2090 metais šios rūšys bus sujungtos Skiepinio šermukšnio ir Didžialapės liepos. Jei klimato pokyčiai vyks pagal scenarijų A2, tai XXI amžiaus pabaigoje Valgomasis kaštainis, Ąžuolas pašepėlis ir Grūstinis šermukšnis gali padidinti šį sąrašą. Atsižvelgiant į rūšių plitimo tempus, yra didelė tikimybė, kad rūšys, tokios kaip Trakinis klevas, Platanalapis klevas, Juodasis pipiras, Trešnė, taps imigrantai Lietuvos miškuose XXI amžiaus pabaigoje. Maždaug 20 naujų vietinių Europos rūšių bus tinkamos veisimui (scenarijus A2). Klimato kaita taip pat turės įtakos vietinėms rūšių platinimui. Proporcingas lapuočių medžių rūšių augimas (išskyrus Baltalksnis) ir proporcingas kai kurių spygliuočių mažėjimas, tokių kaip Paprastoji eglė (Picea abies) ir paprastoji pušis (Pinus sylvestris), yra tikimasi Lietuvos miškuose.

Raktiniai žodžiai: Klimato analogai, vietinės rūšys, potencialūs imigrantai.