Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje

Neretai pasitaiko, kad liaudis pirmoji tam tikrą asmenį pripažįsta šventu ir nelaukdama Bažnyčios leidimo ima jį garbinti kaip šventąjį, maldoje prašyti jo užtarimo. Šventųjų kultai, jų gerbimo reiškinys glaudžiai siejasi su daugeliu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų kasdienybe, nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio, užsiėmimo, valstybinių pareigų, lyties. Todėl jų tyrinėjimas atveria kur kas platesnes galimybes pažinti anuometinio žmogaus mentalitetą, religingumą, jo kaitą per amžius.

Temos aktualumas. Šiandieninėje visuomenėje sunkoka įsivaizduoti viduramžišką šventųjų vietą žmogaus religinėje praktikoje ir kasdienybėje. Šventasis patronas buvo suvokiamas kaip savotiškas dangiškas globėjas ir lydėdavo bei saugodavo visą gyvenimą. Atskiros dienos, šventės, darbai turėjo savo dangiškus globėjus. Šventieji ar jų paveikslai tapdavo savotiškais tarpininkais tarp žemiškojo gyventojo ir Dievo. Šventieji, vaizduojami su tik jiems priskiriamais atributais, būdavo lengvai atpažįstami, plačiai žinomos jų gyvenimo istorijos. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tokie šventųjų gerbimo požymiai sutinkami praktiškai iki XVIII a., o jų liekanos dar ir ilgiau.

Per amžius Šv. Kazimieras buvo sektinas pavyzdys Bažnyčios ir valstybės vyrams. Nors šv. Kazimieras Lietuvos pietinių kaimynų dažnai buvo vadinamas polonus, nė vienas iš jo tėvų ir senelių neturėjo nė lašo lenkų kraujo. Jis – Gedimino giminės atžala. Jis visada buvo lietuvių tautos globėjas prašant pagalbos nuo gaisrų, epidemijų, maro ir karo. Kas karališkoje aplinkoje gyvenantį jaunuolį paskatino eiti šventumo keliu, šiandien sunku paaiškinti, tačiau šiame bakalauriniame darbe pabandysime paanalizuoti šiuos klausimus: kas yra šv. Kazimieras? Lietuvos globėjas ar tik anksti miręs vienas iš Lenkijos karaliaus ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio sūnų? Didelėmis dorybėmis garsėjęs šventasis ar tik sunkios ligos palaužtas jaunuolis? Ką jis suspėjo nuveikti per dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus ir kodėl, prabėgus daugiau nei šimtmečiui po mirties, buvo paskelbtas šventuoju?

Nors Šv. Kazimiero gyvenimo realūs faktai persipynę su legendomis ir akivaizdžiais pramanais, tad susiorientuoti nėra paprasta. Tačiau Šventojo vardas neišdyla iš istorijos, apie šv. Kazimiero kultą tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje jau yra skelbta nemažai mokslinės medžiagos.

Tyrimo objektas - Šv. Kazimiero reikšmė Lietuvos visuomenei XVII amžiuje.

Tyrimo tikslas – atskleisti, kokią įtaką Lietuvos visuomenei XVII amžiuje darė Šv. Kazimiero kultas.

Hipotezė. Puoselėjant visuomenės kultūros identitetą yra reikšmingas Šv. Kazimiero kultas, jeigu juo skatinamas valstybės istorijos ir teologijos studijos, religinis jausmas.

Tyrimo uždaviniai:

1) Aptarti svarbiausius Šv. Kazimiero žemiškojo gyvenimo įvykius;

2) Išnagrinėti karalaičio Kazimiero kanonizacijos procesą;

3) Ištirti Šv. Kazimiero kulto populiarinimo XVII a LDK visuomenėje aspektus;

4) Įvertinti Šv. Kazimiero kulto reikšmę XVII a. LDK kultūrai.

Tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė;

2. Šaltinių analizė.

Teorinis naujumas. Pirmąkart Lietuvos istoriniame diskurse aptarta Šv. Kazimiero kanonizacijos reikšmė XVII a. LDK visuomenėje švietimo ir kultūros vystymosi erdvėje, atskleista šio kulto praktika, savitumas ir ypatybės.

Praktinė reikšmė. Atskleista Šv. Kazimiero kulto populiarinimo XVII a LDK visuomenėje paskirtis, jo pristatymas visuomenei, jo populiarumas tarp visuomenės narių, numatytos edukacinės veiklos plėtotės Šv. Kazimiero kulto gairės.

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis), 7 priedai. Bakalauro darbo apimtis 60 psl., pagrindinis tekstas – 53 psl.

Literatūros ir šaltinių apžvalga. Šv. Kazimiero gyvenimui bei ankstyvajai kulto istorijai pažinti svarbus šaltiniai - kronikų, metraščių žinios, amžininkų liudijimai, jo laiškai, kalbos ir kiti dokumentai, žinomi istorikams, - buvo neseniai publikuoti. Į atskirą tomą nutarta sudėti pirmus didžiuosius rašytinius šaltinius, skirtus vien šventam jo gyvenimui ir pomirtinei šlovei - hagiografines biografijas. Visų pirma tai ankstyviausias jo gyvenimas, aprašytas popiežiaus nuncijaus Zacharijo Ferrerio 1520 m. pabaigoje Vilniuje. Kartu su šia, istoriniu požiūriu svarbiausia biografija. Pirmojoje biografijoje, parašytoje popiežiaus legato Zacharijo Fererio, žavimasi Šv. Kazimiero gailestingumu ir teisingumu, tik po to aprašomi po jo mirties įvykę stebuklai. Jau turime lietuviškus vertimus: Ankstyvieji Šv. Kazimiero „Gyvenimai“, sudarė Mintautas Čiurinskas. [1] Antrasis, Grigaliaus Svencickio kanonizacijos proceso užbaigimo reikalu gyvenimo aprašymas, sukurtas 1602 m., bei Petro Skargos hagiografinė šv. Kazimiero biografija, nuo 1610 m. leidimo papildžiusi populiariuosius jo „Šventųjų gyvenimus, buvo ir yra pagrindas tiek šventojo istoriniam pažinimui tiek hagiografinei tradicijai vėlesniais laikais.

[1]Ankstyvieji Šv. Kazimiero „gyvenimai“. Sudarė M. Čiurinskas. Aidai, 2004. P. 135.