Demografijos nuosmukis Lietuvoje XX a.pab – XXI pr.

Po Nepriklausomybės atgavimo, Lietuvoje prasidėjus socialinėms ekonominėms transformacijoms, iš esmės keitėsi ir demografiniai procesai. Gimstamumas nukrito gerokai žemiau ribos, užtikrinančios kartų kaitą, pradėjo kisti šeimos modelis, išaugo migracija. Visi šie reiškiniai įtakoja Lietuvos gyventojų mažėjimą, kuris tęsiasi nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio.

Statistikos departamento Prie LR Vyriausybės duomenimis, iki 2030 metų Lietuvoje gyventojų gali sumažėti net 10 procentų.[1] Šios prognozės verčia sunerimti - netolimoje ateityje lietuviai bus priversti spręsti labai rimtą bėdą. Pensininkai jau dabar tampa našta dirbantiesiems, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir toliau mažėja. Prieš 20 metų gimę lietuviai šią problemą pajus greičiausiai. Pastarąjai kartai pasenus, juos išlaikys po 1990-ujų metų gimę Lietuvos žmonės, kurių bus kelis kartus mažiau, nei pensininkų.

Darbo objektas demografinis nuosmukis Lietuvoje. Darbe iškeltas tikslas – išanalizuoti negatyvius demografinius pokyčius Lietuvoje XX a. pabaigoje XXI a. pradžioje. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. aptarti XX a. pabaigos XXI a. pradžios demografinio nuosmukio požymius Lietuvoje;
2. remiantis statistiniais duomenimis išanalizuoti pagrindinius XX a. pabaigos XXI a. pradžios neigiamus demografinius reiškinius Lietuvoje;
3. aprašyti prioritetines gyventojų politikos kryptis demografiniam nuosmukiui mažinti.

Rašant darbą, pasinaudota 9 informacijos šaltiniais. Tai A. Sipavičienės (2006, 2007), V. Stankūninės, D. Jasilionio, S. Mikulionienės (2007) ir kt. autorių knygos. Daugiausia statistinių duomenų paimta iš Statistikos departamento prie LR Vyriausybės Demografijos metraščių (2004, 2007) ir svetainės duomenų bazės.

[1] Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės svetainė. http://www.stat.gov.lt.