Socialinio darbo praktikos modelis

Socialinio darbo procese svarbu kliento pažinimas. Kiekvieno kliento istorija unikali ir nepakartojama. Dažnai asmuo tampa nepalankios socialinės aplinkos auka, vaikystės patirtys ir išgyvenimai palieka neišdildomus pėdsakus, nulemia tolesnį gyvenimo scenarijų. Viena iš socialinės rizikos grupių – asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, asocialūs (narkomanai, alkoholikai ,kitaip sakant žmonės nesilaikantys visuomeninių normų . Šios grupės asmenų psichosocialinės problemos dažnai pasižymi kompleksiškumu: priklausomybės, benamystė, nedarbas, socialinių įgūdžių stoka ir kt. Psichologinės tarnybos 2005 metų veiklos ataskaitose atkreipiamas dėmesys į asocialių asmenų depresijos, nemigos, padidėjusio dirglumo, įkyrių suicidinių minčių, savikontrolės praradimo, baimės, problemų šeimoje (pablogėjusių ar nutrūkusių ryšių), blogų tarpusavio santykių, adaptavimosi būryje problemų. Įgalinimo procesą stabdo ne visada tolerantiškas visuomenės požiūris į socialinės rizikos grupių asmenis; tokį požiūrį gali lemti posovietinė tradicija, socialinio švietimo stoka visuomenėje ir kt. Anot V. Ivanauskienės (2004, p. 37), atsidūrus bejėgiškoje situacijoje, žmonės dažnai ne tik neturi žinių, kaip bendrauti su sistema, bet ir nemano galį tikėtis kokio nors pasikeitimo, jiems trūksta pasitikėjimo savimi, kurio reikia, norint įsitraukti į keitimąsi. Įgalinimas, kaip teigia L. C. Johnson (2001, p. 278), – tai strategija, kurios tikslas – ,, sumažinti žmogaus bejėgiškumą, skatinti imtis atsakomybės už savo gyvenimą“. Tai ne tik žmogaus gebėjimų skatinimas, bet ir motyvavimas, mokymas ir savo vertės kėlimas, kad žmonės patikėtų, jog yra kompetentingi, turi įgūdžių, reikalingų tartis su bendruomenės sistemomis, ir nusipelno išteklių, būtinų jų socialiniam funkcionavimui.

Tikslas: Išsiaiškinti socialinio darbo praktikos modelio (įgalinimo teorijos) stiprybes akcentuojančio požiūrio pagrindu.

Uždaviniai:

1. Teoriškai pagrįsti socialinio darbo praktikos modelį (įgalinimo teoriją) dirbant su klientu ir bendruomenėje ;

2. Atlikti praktinės situacijos analizę taikant socialinio darbo praktikos modelį .

Objektas:

socialinio darbo praktikos modelis.

Darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Tyrimo duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas giluminis interviu.