Gyventojų ir turto apsaugos organizavimas įvykus radiacinei avarijai, apsaugos planavimas, gyventojų veiksmai, naudojamos apsaugos priemonės

Temos aktualumas. Daugelis žmonių bijo nematomos, negirdimos, neturinčios kvapo ir skonio radioaktyviųjų medžiagų jonizuojančios radiacijos. Dažnai kasdieniniame gyvenime net nesusimąstome apie jonizuojančią spinduliuotę – dar kitaip vadinama radiacija. Tačiau natūrali radiacija yra apie mus, o žmogaus sukurti radiacijos šaltiniai veikia mus kasdien. Jonizuojanti spinduliuotė gali turėti skirtingą pavidalą: gali būti elektromagnetinės bangos, sklindančios visomis kryptimis erdvėje šviesos greičiu arba didele energija turinčios dalelės, kurios juda skirtingu greičiu. Prietaisai mums gali padėti aptikti radiacijos pavojų ir perspėti apie jonizuojančios spinduliuotės grėsmę. Pats paprasčiausias jutiklis fiksuojantis jonizuojančią spinduliuotę yra Greigerio Miulerio skaitiklis. Mokslininkai kalba apie jonizuojančiąją radiaciją, apšvitos dozes, dozės galią, alfa ir beta daleles, radionuklidus ir jų apykaitą mūsų organizme. Taip pat vartoja mums sunkiai suprantamus matavimo vienetus, tokius kaip bekerelis, sivertas ir kt.
Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (1999 m. sausio 12 d. Nr. VIII-1019) reglamentuoja juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, ir fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Šis įstatymas nustato radiacinės saugos teisinius pagrindus, leidžiančius apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

Darbo tikslas – susipažinti su radiacijos sąvoka, jos įtaka žmogui ir apsisaugojimo priemonėmis.

Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti apsaugos organizavimą įvykus radiacinei avarijai.
2. Nustatyti galimus gyventojų veiksmus įvykus radiacinei avarijai.
3. Išsiaiškinti kokios yra naudojamos apsaugos priemonės nuo radiacijos poveikio.