Europos Sąjungos integracjios plėtra

Vos per pusę šimtmečio Europos Sąjunga pasiekė svarbių dalykų. Savo valstybėms narėms ji užtikrino taiką, o piliečiams – gerovę. Ji sukūrė bendrą Europos valiutą ir sienų nedalijamą bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės. Turėjusi šešias valstybes nares, Europos Sąjunga išsiplėtė iki penkiolikos narių. Ir vos prieš metus ji į savo būrį priėmė dar dešimt naujų valstybių. Ji tapo galinga jėga prekyboje, pasaulio lydere aplinkos apsaugos srityje ir dosniausia besivystančių šalių rėmėja.

Antrojo tūkstantmečio pabaiga, palikdama praeityje tikriausiai patį niūriausią, krauju pažymėtą šimtmetį Europos istorijoje, ženklina naują pradžią, vedančią į naująjį amžių, ir suteikia vilčių, kad žemyne įsivyraus vienybė ir taika, o ne susiskaldymas ir karai. Po Antrojo pasaulinio karo žingsnis po žingsnio Europos Sąjunga kūrėsi ištisus penkis dešimtmečius.

Europos Sąjunga jau pergyveno penkis plėtimosi etapus: 1973 m., 1981 m., 1986 m., 1995 m., 2004 m. Paskutinysis plėtros etapas buvo didžiausias ir pateikęs daugiausia iššūkių tiek naujosioms narėms, tiek pačiai Europos Sąjungai. Tačiau įstojimas į Bendriją naujoms narėms dar nereiškia pastangų ir reformų pabaigos. Ir pati Europos Sąjunga, kad pasirengtų daugiau kaip dvidešimt valstybių narių vienijančiai sąjungai, turi atitinkamai keisti savo politiką, finansavimą ir galiojančias procedūras.

Europos Sąjungos sėkmę lemia unikali jos sandara ir tai, kaip ji veikia. Juk Europos Sąjunga nėra federacija kaip JAV. Ji nėra ir tiesiog vyriausybių bendradarbiavimo organizacija kaip Jungtinės Tautos. Europos Sąjungą sudarančios valstybės išlieka nepriklausomos suverenios valstybės, bet jos telkia suverenitetus, kag įgytų galią ir įtaką pasaulyje, kokios nė viena iš jų atskirai negalėtų turėti.

Pirmaisiais pokario metais Europos vienijimosi idėja nesirėmė viena politine koncepcija ar vieninteliu integracijos modeliu. Buvo svarstoma, ar kurti valstybių konfederaciją, ar federacinę valstybę. Kadangi nebuvo laikomasi išbaigto Europos modelio, priklausomai nuo situacijos, vienijimosi procesą skatino skirtingi politiniai įvykiai.

Todėl šiame darbe panagrinėsiu priežastis, privertusias Europos valstybes jungtis į sąjungą, integracijos procesą bei Europos Ekonominės Bendrijos virtimą Europos Sąjunga.