Šeimos ir darbo derinimas kaip personalo valdymo problema viešajame sektoriuje

Šeima – viena didžiausių visuomenės vertybių, tačiau šiandieninės tendencijos rodo, jog derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus daugelis šalies gyventojų susiduria su sunkumais. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įvardintas siekis ir žmogaus teisė suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą. Ženkliai didėjantis darbdavių reiklumas neretai apsunkina darbuotojų, kurie nori skirti daugiau dėmesio savo šeimai ir tuo pat metu neprarasti konkurencingumo, galimybes įsidarbinti ar išlaikyti savo darbo vietą.

Finansinė valstybės parama ir suteikiama galimybė išeiti motinystės ar tėvystės atostogų nėra vienintelė priemonė, padedanti šeimai išsilaikyti darbo rinkoje. Šios priemonės yra efektyvios, tačiau ne mažiau svarbios yra tokios, kaip krūvio mažinimas, nuotolinio darbo (pasitelkiant informacines technologijas) bei darbo namuose galimybių sudarymas, lankstaus darbo grafiko pritaikymas. Šeimai palankios politikos priemonės, skirtos šeimas turintiems darbuotojams norintiems derinti darbą ir rūpinimąsi šeima:

• šeimos ir darbo santykių reguliavimui yra svarbios atostogos, kurių dėka darbuotojams yra lengviau derinti jiems svarbius šeimyninius klausimus su darbo sfera: motinystės, tėvystės atostogos, tėvo atostogos, atostogos pagyvenusiems šeimos nariams prižiūrėti, atostogos netekties atveju, slaugymo atostogos, atostogos dėl šeiminių aplinkybių;
• darbo tvarkos keitimas atsižvelgiant į šeimynines aplinkybes: darbo pasidalijimas, darbas namuose, lankstus darbo laikas, sutrumpinta darbo savaitė, pasirinkimas dirbti pilną arba pusę darbo laiko ir galimybė tai keisti, nuotolinis darbas pasitelkiant telekomunikacijas; praktinė pagalba prižiūrint vaikus ir pagyvenusius šeimos narius (prieinamos vaikų priežiūros paslaugos (lopšeliai-darželiai); vaikų priežiūros centrai darbovietėse; pagyvenusių šeimos narių priežiūros paslaugos);
• kitos paramos priemonės: informacijos apie darbo ir šeimos sričių derinimą teikimas, apmokymai, kvalifikacijos kėlimas, parama pakartotinai įsitraukusiesiems į darbo rinką, netradicinės paramos priemonės – gimnastikos salės, streso valdymo programos ir pan.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis darbo santykius Lietuvoje, yra Darbo kodeksas, kurio 2 straipsnyje yra draudžiama „diskriminuoti darbo teisinių santykių dalyvius dėl lyties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ar šeimyninės padėties“, tačiau nėra detaliau apibrėžta, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą. Valstybės tarnautojų darbo sąlygos aptariamos Valstybės tarnybos įstatyme.