Tarpasmeninio konflikto savianalizė

Kiekvienas žmogus turi savo socialini tinklą. Bendravimas užima nemažą visų žmonių gyvenimo dalį. Kad ir kaip būtų liūdna, kai nesutampa žmonių interesai, vertybės ar siekiai kyla konfliktai. Juos patiria kievienas žmogus. Vieni būna menkesni, greit išsprendžiami, o kiti sprendžiami labai ilgai ir sunkiai. Psichologai konflikto sąvoką įvardina panašiai. Davidas Myersas teikia, kad: „Konfliktas – suvokiamas poelgių, tikslų ar idėjų nesuderinamumas.“, o Michael Symonds: „Konfliktas – dviejų tuo pačiu metu kylančiu nesuderinamų sistemų... pasireiškimas“. Kartais taip norime pasiekti savo tikslą, kad konfliktas su kai kuriais žmonėmis net nerūpi, nepagalvojame kokios gali būti to pasekmės. Bet kokiais atvejais konfliktą reikia mėginti išpręsti, sugebėti jį valdyti, kad neliktų nesutarimų tarp konfliktuojančių asmenų ar nekiltų dar didesnių problemų. Tačiau konfliktai gali turėti ir naudos, per konfliktus galime išsiaiškinti kokie yra kito žmogaus poreikiai, kam jie teikia pirmenybę, galima kaip tik pagerinti santykius, nes konflikto metu yra išsiaiškinami kile klausimai. Taip pat konfliktai yra skiriami į kelis tipus. Rosita Lekavičienė rašo, jog yra tokie du pagrindiniai konfliktų tipai: „1.Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: tarpasmeniniai, tarpgrupiniai, tarptautiniai.“ Bendravimo psichologijoje labiausiai nagrinėjami yra tarpasmeniniai konfliktai, kurie taip pat turi teigiamų rezultatų. Vadovėlyje „Žmogiškieji santykiai“ įvardijami tokie rezultatai: „Klausimų, leidžiančių išspręsti problemą, išryškinimas, susidomėjimo stimuliavimas, susijaudinimas“.