Slaugytojų, dirbančių intensyvios terapijos skyriuose, stresą sukeliantys veiksniai ir jų valdymo būdai

Problemos aktualumas. Stresas yra viena didžiausių šiuolaikinės civilizacijos problemų (Mikaliūkštienė ir kt., 2012). Psichologinę ir fiziologinę įtampą kartkartėmis patiria devyni iš dešimties šalies gyventojų, o kas penktas suaugęs Lietuvos žmogus tikina, kad streso patiria dažnai. Pastaruoju metu tai tampa vis dažnesniu reiškiniu, jį reikia iš karto spręsti, nes toks reiškinys ypač sutrikdo kasdienį žmogaus gyvenimą, dirbančių asmenų produktyvumą (Alifanovienė ir kt., 2015). Taip pat Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (2012), gauti duomenys verčia sunerimti, nes stresas yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema, su kuria susiduria 22 proc. darbuotojų, dirbančių 27-ose ES valstybėse narėse.

Stresą darbe tyrinėja įvairių sričių medicinos, psichologijos ir socialinių mokslų mokslininkai. Tyrimais įrodyta, jog profesinėje aplinkoje stresas atsiranda dažniausiai tarp tų profesijų, kurioms keliami dideli fiziniai ir psichologiniai reikalavimai bei yra mažos darbuotojų savarankiškumo galimybės. Slaugytojo profesija yra viena iš tokių. Dirbant slaugytoju, dažnai tenka susidurti su įvairaus tipo stresu (Kazimėnienė ir kt., 2015)

Pasak, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (2011), atlikus mokslinius tyrimus buvo išskirtos 3 streso rūšys: fiziologinis stresas, psichologinis stresas ir įpročio bei elgesio stresas. Kiekviena streso rūšis skirtingai paveikia žmogaus organizmą. Fiziologinis stresas sukelia širdies, kvėpavimo, raumenų tonuso, judesių koordinacijos sutrikimus. Emocinį stresas sukelia emocinę įtampą, baimę, frustraciją. Galiausiai įpročio bei elgesio stresas sukelia piktnaudžiavimą žalingais įpročiais, smurtą, prievartą ir šeimyninių santykių problemas.

Darbuotojai, paveikti streso, savo darbą atlieka prasčiau, neigiamai vertina savo darbo ir gyvenimo kokybę, o tai atsiliepia ne tik pacientų sveikatos priežiūros kokybei, bet ir komandiniam sveikatos priežiūros įstaigos darbui (Reigas, 2011).

Tačiau vis dėlto streso pasekmės ne visada gali būti žalingos. Viskas priklauso nuo to kokie bus taikomi streso įveikimo būdai. Siudikas (2015) savo darbe išskiria tokias streso įveikos strategijas, kaip: problemų sprendimo, emocinės iškrovos, socialinės paramos poreikio ir vengimo. Į problemą orientuota streso įveika pasižymi aktyviais individo veiksmais siekiant pašalinti stresoriaus įtaką. Šiuo atveju siekiama išspręsti iškilusias problemas keičiant aplinką arba save. Į emocijas orientuota streso įveika keičia ne objektyvią situaciją, bet jos suvokimą. Ši įveika mažina stresines situacijos sukeltą distresą, palengvina neigiamus emocinius išgyvenimus (Grakauskas, 2011). Su socialine parama susijusios streso įveikos strategijos apima instrumentinę ir emocinę socialinę paramą. O taikant psichologinio vengimo strategijas įveikiant stresinę situaciją, yra naudojami įvairūs dėmesio nukreipimo būdai arba teigiamai interpretuojama situacija (Rovas, 2012).

Taigi, apibendrinant galima teigti, jog stresas iš tiesų gali neigiamai paveikti mūsų organizmą, tačiau pritaikius tam tikrus streso valdymo būdus galima ne tik sumažinti, bet ir visai išvengti neigiamų pasekmių  mūsų sveikatai.

Probleminiai tyrimo klausimai: Kokios yra sąsajos tarp stresą sukeliančių veiksnių ir sveikatos būklės bei sąsajos tarp streso valdymo būdų ir darbo rezultatų?  Kokia yra sąsaja tarp slaugytojų amžiaus ir gebėjimo valdyti stresą?

Tyrimo objektas – slaugytojų stresą sukeliantys veiksniai ir jų valdymo būdai

Tyrimo tikslas - atskleisti slaugytojų, dirbančių intensyvios terapijos skyriuose, stresą sukeliančius veiksnius ir jų valdymo būdus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslo informacijos šaltinius apie stresą, jį sukeliančius veiksnius, streso poveikį sveikatai, jo įtaka pasiektiems darbo rezultatams ir streso valdymo būdai.
2. Nustatyti tiriamųjų nuomonę apie stresą darbe sukeliančių veiksnių ir jų sąsajas su sveikatos būkle.
3. Atskleisti tiriamųjų nuomonę apie patiriamo streso valdymo būdus ir jų sąsajas su darbo rezultatais.
4. Palyginti tiriamųjų patiriamą stresą ir taikomus kontrolės būdus sąsajas pagal amžiaus grupes.

Tyrimo metodai:

1. Mokslo informacijos šaltinio analizė taikant abstrakcijos, apibendrinimo ir analizės metodus.
2. Kiekybinis tyrimas: anoniminė pusiau uždara anketinė apklausa.
3. Duomenų statistinė analizė.
4. Lyginamoji duomenų analizė.