„Dievas mirė“ F. Nietzsche ir jo požiūris į religiją

Friedrich Nietzsche (1844 – 1900)  – vienas iš garsiausių XIX a. filosofų, dažnai rašęs egzistencializmo ir gyvenimo filosofijos temomis. Skaitant apie šį vyrą neretai aptinkami žodžiai „genijus“, „gilus mąstytojas, sunkiai įspraudžiamas į akademines schemas“ ir pan. Nietzsche žinomas kaip gana kontraversiškas žmogus, kritikuojantis ne tik save, bet ir savo įkvepėjus, netgi skaitytoją, taigi, su jo idėjomis galima sutikti arba ne – Nietzschę, kaip rašytoją, filosofą, mąstytoją galima mylėti, arba jo nekęsti (prieštarauti jo skelbiamoms idėjoms).

                      F. Nietzsches pagrindinis interesas – žmogus ir jo žemiškasis gyvenimas – žmogaus troškimai, norai ir jausmų pasaulis. Jo tekstuose nuolat priešpastatoma realybė ir netikrumas, neracionalioji žmogaus pusė prieš racionaliąją; ryški religijos kritika.

                      Šio garsaus filosofo idėjos nesvetimos ir šiandienos pasaulyje – Nietzsche garsus ne tik populistinėje kultūroje, kuri pilna jo citatų ir „sparnuotų minčių“, bet ir akademinėje bendruomenėje. Filosofo mintis galima pritaikyti kasdieniniame gyvenime, sieti su nūdienos aktualijomis ir įvykiais, skaityti jo tekstus ieškant savųjų tiesų ir taip toliau. Nietzschę vertą skaityti tiek giliai tikinčiam krikščioniui, tiek ateistui.

                      Rašto darbo tema buvo pasirinkta dėl nuolat aktualios religijos temos. Religija (arba tikėjimas, kad egzistuoja aukštesnės antgamtiškos jėgos) – nuo seno gyvuojantis reiškinys. Pagonybė, stabmeldystė, krikščionybė su savosiomis atšakomis, islamas, budizmas, hinduizmas ir kiti judėjimai nuolat lydėjo istorinius, kultūrinius reiškinius, virto konfliktų priežastimi, ne paslaptis, kad taip yra ir iki šiol. Galima būtų teigti, kad XXI amžiuje religija tampa vis mažiau svarbi žmonijai, ji ima prarasti kadaise itin aukštą turėtą autoritetą, todėl ypač dabar nemaža dalis žmonių galėtų sutikti su F. Nietzsches idėjomis ir kritika.

                      Šio rašto darbo tikslas – aptarpti biografinį F. Nietzsches kontekstą, susijusį su rašymu religijos tematika bei panagrinėti F. Nietzsches kritiką religijai per keletą prizmių – pirmiausia per dievybės, Dievo suvokimą, vėliau – per konkrečios religijos (krikščionybės), kuri daugiausiai ir plačiausiai buvo minima filosofo F. Nietzsches tekstuose ir galiausiai – per budizmo, religijos, kuria Nietzsche žavėjosi, perspektyvą.