Jaunų šeimų socialinio būsto poreikis ir prieinamumas

Būsto politikos poreikio atsiradimas susijęs su pramonės revoliucija XIX a. „Dėl sparčios urbanizacijos, kaimo gyventojų antplūdis į miestus sukėlė milžinišką paklausą būstui” (Lipnevič, 2012).

Aktualumas. Būstas yra reikšminga žmogaus gerovės dalis, o kartu ir visuomenės stabilumo garantas. Po Lisabonos sutarties pagrindinių teisių, įskaitant teisę į paramą aprūpinant būstu, chartijos įsigaliojimo, aprūpinimas būstu tapo ES politikos dalimi.  Nors visos valstybės narės sutinka, kad geros kokybės ir už prieinamą kainą būstas yra esminis poreikis ir teisė, turimi statistiniai duomenys rodo, kad apie 3 mln. žmonių Europoje neturi galimybės įsigyti tinkamą būstą (Social Housing in the EU). Lietuvoje analizuoti socialinio būsto aktualijas yra būtina, nes šalyje taip pat jaučiamas būsto, kartu ir socialinio būsto, trūkumas. Šiuo metu viena iš didžiausių problemų nekilnojamojo turto rinkoje yra aukštos būsto pirkimo ir nuomos kainos. Trečdalį visų laukiančiųjų sudaro jaunos šeimos,  nes jos dažnai negali nei įsigyti, nei nuomotis rinkoje siūlomų gyvenamųjų patalpų.  Todėl galima teigti, jog jaunoms šeimoms ši problema ypatingai aktuali.

Ištirtumas. Socialinio būsto politika sulaukia nemažai dėmesio užsienio mokslinėje literatūroje. Tačiau Lietuvoje socialinio būsto problemos analizuojamos retai. Ieškant medžiagos darbo rašymui, surasti tik keli Lietuvos autoriai, kurie prisilietė prie socialinio būsto problematikos tyrimo: J. Aidukaitė (2013), kuri analizavo būsto politiką skirtinguose gerovės modeliuose; N. Bratčikovienė ir A. Danilevičius (2005) tyrinėjo gyventojų aprūpinimo būstu socialinės ekonominės problemas;  V. Leonavičius ir A. Žilys (2009)  nustatinėjo Lietuvos urbanizacijos modelį kitų išsivysčiusių gerovės valstybių kontekste.

Problematika.  Būsto politikos decentralizavimas lėmė daugelį problemų, susijusių su apsirūpinimu gyvenamuoju plotu. Tačiau V. Leonavičiaus ir A. Žilio (2009) manymu, „šiuo metu dabartinis valstybinis sektorius vis mažiau prisideda prie gyventojų būsto statybos, renovacijos ir socialinių garantijų laiduojant gyvenamąjį plotą bei infrastruktūros plėtros, vis labiau atsiriboja nuo gyvenamojo būsto problemų.” Nors socialinio būsto plėtrai kasmet skiriami vis didesni valstybės biudžeto asignavimai, tačiau asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, skaičius savivaldybių sąrašuose kiekvienais metais didėja.

Darbo objektas: socialinio būsto bendruomenės.

Darbo tikslas: išnagrinėti Lietuvos socialinio būsto aktualijas jaunų šeimų kontekste.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti Lietuvos socialinio būsto politiką;
2. Apibrėžti jaunų šeimų socialinio būsto poreikį;
3. Nustatyti jaunų šeimų, kaip socialinio būsto bendruomenės, charakteristiką.

Tyrime naudojami mokslinės literatūros ir teisės aktų apžvalgos bei statistinių duomenų analizės metodai.  Pirmoje darbo dalyje  nagrinėjama Lietuvos socialinio būsto politika, antroje – socialinio būsto poreikis ir prieinamumas jaunoms šeimoms, trečioje - jaunų šeimų,  kaip socialinio būsto gavėjų, charakteristika.