Antikos filosofijos įtaka Renesanso idėjoms

Antroji XV a. pusė buvo didėjančio domėjimosi mokslinėmis, antischolastinėmis filosofijos problemomis laikotarpis. Remiantis antikiniu filosofijos palikimu, buvo formuojamas realus pasaulio vaizdas, priešingas metafizinei religinio aiškinimo sistemai, kurią filosofijoje ir teologijoje buvo įtvirtinęs tomizmas. „Humanistinis mokymas apie žmogų, išaukštindamas žmogų ir žmogaus prigimtį, jį sudievindamas, skatino atsisakyti gamtinio ir dieviškojojo prado prišpastatymo.“ Renesanso filosofija neapeina religinių problemų, bet jos sprendžiamos su tam tikru kryptingumu. Ji tikrai „norėjo viską sutaikyti: kūną ir dvasią, panteizmą ir antropocentrizmą..., pagonybę ir krikščionybę“, bet nepaisant natūralių tokios pereinamosios epochos, kaip Renesansas, prieštaravimų, jos filosofijoje nebuvo šių dalių lygybės – pirmavo pagonybė, kūnas, žmogus.

Aš pasirinkau šią referato temą („Antikos filosofijos įtaka Renesanso idėjoms“) todėl, kad norėjau susipažinti su filosofiją iš arčiau, nes tik šiemet buvau supažindinta su šia mokslo kryptimi. Tad manau, kad visada reikia pradėti nuo pradžių. Šio mano darbo tikslas yra susipažinti su filosofija, kaip su neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi, pastebėti, jog kiekvienoje epochoje filosofija skiriasi tam tikromis tendencijomis, na ir įsitikinti, kad Antikos filosofija darė įtaką Renesanso idėjoms.