Vandens mitologinė reikšmė senojoje baltų religijoje

Senovės baltų pasaulėžiūroje gausu prietaringų tikėjimų ir ritualų. Šios tautos garbino ne tik dievus, bet ir gamtos reiškinius, kaip antai saulę, mėnulį, ugnį, perkūniją, vandenį. Pastarojo minėjimas istoriniuose šaltiniuose turi dvilypę reikšmę. Pirmiausia vanduo yra laikomas gyvybės šaltiniu, todėl nenuostabu, kad tautos pirmiausia apsigyvendavo prie vandens šaltinių ‚,Prie pat Okeano kranto, kur trimis žiotimis įsilieja Vyslos vandenys, gyvena vidivarijai, kuriuos sudaro įvairios gentys“ . Antroji vandens minėjimo reikšmė yra mitologinė. Tai reiškia, jog senovės baltams vanduo buvo kur kas daugiau nei vien natūralus gamtos reiškinys. Nagrinėjant ,,Baltų religijos ir mitoligijos šaltinius“ atsiskleidžia vandens mitologinė reikšmė.