Asmenybės samprata psichologiniu aspektu

Norint išsiaiškinti bet kokios žmogaus veiklos priežastis, neįmanoma aplenkti žmogaus asmenybės analizės. Taip pat tiriant ir nusikalstamą elgesį.
Kriminologija tiria nusikalstamumą. Daugelis kitų mokslų irgi vienaip arba kitaip pateikia informaciją apie nusikaltimus ir nusikalstamumą. Nepaprastai įdomių nusikaltimų tyrimų atlieka psichologai, sociologai, istorikai. Tačiau kiekvienas šių mokslų domisi vienu kuriuo nors nusikalstamumo aspektu. Kriminologija gi integruoja įvairių kitų mokslų tyrimus ir išvadas, apibendrina jas.
Koks psichologijos santykis su kriminologija? Kalbant glaustai – „psichologija nagrinėja žmogaus psichinius procesus ir kitus psichinius reiškinius, svarbus [jos] tyrimų objektas yra psichologiniai žmonių skirtumai, todėl psichologijai tenka ypač atsakingas vaidmuo ieškant atsakymo į labai svarbų klausimą, ar yra psichologinių skirtumų tarp nusikaltėlių ir žmonių, kurie nepadarė nusikaltimo“ .
Taigi iš psichologijos kriminologija gauna tam tikrų kriminologijos tyrimams būtinų žinių apie asmenybės bruožus, sąlygojančius vienokį ar kitokį žmogaus elgesį. Taigi psichologijos mokslo atliekamų tyrimų įtaka kriminologijos mokslui yra akivaizdžiai svarbi.
Čia iškyla klausimas – kaip psichologija apibrėžia asmenybę, tokią svarbią kriminologijos tyrinėjimams, kokius bruožus jai priskiria.
Šiame darbe ir bus bandoma atsakyti į šiuos klausimus.