Angliavandeniai

Angliavandeniai - cheminės medžiagos (turintys tik anglies, deguonies ir vandenilio), kurios aprūpina organizmą energija, tausoja baltymus ir riebalus, įeina į organizmo ląstelių sudėtį. Angliavandeniams priskiriami polihidroksialdechidai (pav. gliukozė ar ribozė) ir polihidroksiketonai (fruktozė). Angliavandenių būna labai ivairių: mažos ir didelės molekulinės masės, kristalinės ir amorfinės būsenos, tirpstančių ir netirpstančių vandenyje, hidrolizinamų ir nehidrolizinamų, lengvai oksiduojamų ir redukuojamų bei oksidacijai patvarių junginių. Angliavandeniai yra svarbiausias žmogaus energijos šaltinis. Energiją iš angliavandenių organizmas įsisavina daug greičiau negu iš kitų maisto medžiagų: baltymų arba riebalų. Angliavandeniai svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, jie yra audinių ir ląstelių sudėtinė dalis. Paprastai angliavandenius gamina augalai, išskyrus laktozę, kuri gaunama iš pieno produktų. Pagal sveikos mitybos koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas, energijos kiekis paros maisto racione, gaunamas iš angliavandenių turėtų sudaryti 55-75 proc. Tai viena pagrindinių maisto medžiagų, kurios rezervai organizme yra nedideli, todėl angliavandenių organizmas turi gauti pastoviai. Skylant 1 g angliavandenių, išsiskiria 4,3 kilokalorijos.
Angliavandeniai – vienintelis energijos šaltinis, kurį naudoja smegenys ir centrinė nervų sistema. Beveik visi gyvieji organizmai kaip energijos šaltinį vartoja gliukozę. Manoma, kad per dieną smegenims ir centrinei nervų sistemai reikia apie 130 gramų (10 šaukštelių) gliukozės. Mūsų raumenys taip pat turi būti aprūpinami gliukoze, pagrindine angliavandenių forma, kad funkcionuotų. Jei gliukozės nepakanka, ji gaminama vykstant sudėtingesnių angliavandenių arba lipidų ir baltymų metabolizmui. Angliavandeniai taip pat padeda išsaugoti raumenyse esantį baltymą, kad jis nebūtų panaudotas energijai gaminti, bei greitina medžiagų apykaitą ir padeda efektyviai deginti riebalus. Angliavandeniais turtingas maistas organizmą aprūpina skaidulomis, ko negali padaryti baltymai ar riebalai. Minimali rekomenduojama dienos angliavandenių norma yra 130 gramų, iš kurių nuo 20 iki 35 gramų yra skaidulos. Angliavandenių gausu bulvėse, kruopose, duonoje, cukruje, meduje, vaisiuose. Valgant maistą, kuriame gausu angliavandenių, labai pagerėja raumenų darbingumas ir bendra ištvermė. Angliavandeniams priklauso ir maistinės skaidulos, kurių žmogaus organizmas per parą turi gauti apie 20 – 30 g. Maistinės skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, gerina žarnyno veiklą.