Etnomuzikinis ugdymas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo tikimasi laisvesnio tautinės kultūros gyvavimo. Daugelis Lietuvos mokyklų pradėjo ieškoti galimybių, kaip tautinės kultū¬ros pagrindus įtraukti į mokinių ugdymą ir juos įtvir¬tinti. Tam buvo tinkamos prielaidos – mokyklos galėjo savo nuožiūra koreguoti ugdymo programas, daugelyje Lietuvos mokyklų buvo įvestos etninės kultūros pamokos įvairioms klasėms. Šio dalyko mokyti ėmėsi mokytojai, kupini entuziazmo ir noro perteikti jaunajai kartai tra¬dicinės kultūros vertybes. Tačiau, nors tradicinių tautos vertybių poreikis didėjo, etninės kultūros mokymas Lie¬tuvos bendrojo lavinimo mokyklose menkėjo ir beveik išnyko. Taigi, nors etninė kultūra pripažįstama kaip kiekvieno Lietuvos piliečio kultūrinis pagrindas, nors tai tinkamai įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymuo¬se, etninė kultūra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose užima menką vietą. Šio darbo numatomas objektas vienos iš svarbiausių etninės kultūros sričių – etninės muzikos vaidmuo. Šių dienų sociokultūrinėje aplinkoje etnomuzikos raiška darosi vis problemiškesnė. Ryškiausiai tai atsispindi moksleivių, kaip potencialių tradicijų tęsėjų, nuostatose, jų vertybinėse orientacijose. Ryškėjanti moksleivių neigiamų nuostatų etnomuzikos atžvilgiu tendencija, poreikio tradicinei muzikai silpnėjimas komplikuoja etnomuzikos pažinimo, etnomuzikinio ugdymo procesą. Tačiau, ne paisant to, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose moksleiviai vienaip ar kitaip supažindinami su etnine muzika.
Šio darbo tikslas išsiaiškinti kokią svarbą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose užima etninės muzikos mokymas, kaip į tai mano patys pedagogai ir kaip reaguoja mokiniai. Tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai:
• Išsiaiškinti bendrajį etninės kultūros vaidmenį Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų moklsleivių ugdymo kontekste;
• Atskleisti konkrečiai etninės muzikos svarbą mokinių tolimesnei tautinei orentacijai, pačių mokinių bei juos mokančių pedagogų požiūrį.
Naudojami šie metodai:
1) Lyginamoji analizė naudojama nagrinėjant straipsniuose aprašomus atliktus empyrinius tyrimus, analizuojant pateiktus duomenis.
2) Interpretacinis metodas naudojamas bandant nustatyti duomenų pasiskirtymą vienokia ar kitokia linkme.
Šaltiniai ir tyrinėjimai. Šiam darbui paruošti remtasi Inijos Trinkūnienės straipsniais. Taip pat Vidos Palubinskienės, Marijos Baltrėnienės ir Giedrės Deltuvaitės publikacijomis. Darbui paruošti naudotasi ir Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatais, kurie įtvirtina etninės kultūros sklaidą.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, dvi dėstymo dalys ir išvados. Pirmoje dėstymo dalyje apžvelgiama etninės kultūros bendra padėtis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Antroje dalyje konkrečiau paliečiamas etnomuzikos vaidmuo, stengiamasi išsiaiškinti koks mokinių požiūris į etninę muziką dėstomą per muzikos pamokas. Taip pat pateikiama duomenų apie mokytojų dėstymo metodus ir jų efektyvumą.