Naujasis viešasis administravimas

Tradiciškai viešojo administravimo sąvoka suprantama kaip valstybės tarnybos veikla, kaip studijų sritis ir kaip profesija. Svarbiausi administravimo metodikos elementais laikomi planavimas, biudžeto formavimas, ir lėšų paskirstymas, viešųjų programų vertinimas, sprendimų priėmimas. Naujasis viešasis administravimas egzistuoja jau ne vienerius metus, tačiau dar iki dabar nėra bendros nuostatos, susitarimo dėl vienareikšmiškos šios sąvokos apibrėžimo.
Šiuolaikinėje pasaulio bendruomenėje vykstantys socialiniai ir ekonominiai procesai neišvengiamai daro įtaką visų valstybių viešojo administravimo turiniui bei formai, ir todėl jo raidą lemia tiek valstybės viduje, tiek ir jos išorėje vykstantys procesai. Daugybė veiksnių, tarp jų ir subjektyvūs politiniai sprendimai, darantys įtaką viešojo administravimo raidą, apsunkina pasirinktų raidos kelių efektyvumo prognozes. Daugeliu atvejų nėra ir negali būti vienareikšmių atsakymų į tai, kokios bus vienų ar kitų pokyčių viešajame administravime pasekmės ar rezultatai.
Naujojo viešojo administravimo pagrindinė idėja- viešajame sektoriuje taikyti privataus sektoriaus verslo nuostatas, laikant, kad valdžios įstaigos turėtų perimti ne tik verslo techniką, bet ir verslo vertybes. Naujasis viešasis administravimas, kaip ir kiti viešojo administravimo modeliai, po išoriniu apvalkalu gali slėpti skirtingus tikslus: vienu atveju tai gali būti panaudota mažinti politinę įtaką viešajam administravimui, kitu – sudaryti privatizavimo sąlygas, kurios būtų naudingos tik tam tikrai grupuotei, ir kartu neprisiimti politinės atsakomybės, trečiu – pasididinti atlyginimus.
Darbo objektas: Naujasis viešasis administravimas
Tikslas: Išanalizuoti naująjį viešąjį administravimą
Darbo uždaviniai:
• Apibūdinti Minnowbrooko perspektyva
• Išanalizuoti naujojo viešojo administravimo privalumus, trūkumus, pagrindinius bruožus, tikslus
• Apžvelgti naujosios viešojo tarnybos nuostatas ir “Verslininkiškos valdžios” principus
Metodai: Mokslinės literatūros analizė.