Lietuvių bendrinės kalbos palatalizuotų ir nepalatalizuotų dusliųjų pučiamųjų bei sprogstamųjų priebalsių kiekybė

21 psl. / 3154 žod.

Ištrauka

Darbo objektas ir tiriamoji medžiaga

Darbe bus tiriama 20 lietuvių bendrinės kalbos minimaliųjų porų (žr. p. 12 pateiktą sąrašą). Darbo objektas – tuose žodžiuose tariami palatalizuoti ir nepalatalizuoti duslieji pučiamieji [s], [sʼ], [š], [šʼ] bei sprogstamieji [k], [kʼ], [p], [pʼ] priebalsiai.

Darbo tikslas ir hipotezė

Taikant įvairius garsų tyrimo metodus nustatyti trukmės skirtumą tarp tų pačių priebalsių, esančių prieš užpakalinės eilės balsius, minkštumui ir kietumui atliekant skiriamąjį vaidmenį. Darbo pradžioje buvo iškelta hipotezė, jog minkštųjų ir kietųjų priebalsių kiekybė turėtų skirtis dėl papildomos kalbos padargų veiklos, t.y., minkštieji priebalsiai turėtų būti tariami ilgiau. Tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai:

1) Rasti diktorius ir įrašyti pasirinktus žodžius (minimaliąsias poras).2) Aptarti dusliųjų pučiamųjų ir sprogstamųjų priebalsių fonetines ypatybes.3) Ištirti palatalizuotų ir nepalatalizuotų dusliųjų pučiamųjų priebalsių [s], [sʼ] trukmę (kiekybę).4) Ištirti palatalizuotų ir nepalatalizuotų dusliųjų pučiamųjų priebalsių [š], [šʼ] trukmę (kiekybę).5) Ištirti palatalizuotų ir nepalatalizuotų dusliųjų sprogstamųjų priebalsių [k], [kʼ] trukmę (kiekybę).6) Ištirti palatalizuotų ir nepalatalizuotų dusliųjų sprogstamųjų priebalsių [p], [pʼ] trukmę (kiekybę).7) Palyginti ir interpretuoti gautus duomenis ir bandyti išskirti dėsningumus, patvirtinančius ar paneigiančius iškeltą hipotezę.

Darbo struktūraTiriamasis darbas yra sudarytas iš įvado, kuriame aptariamas darbo objektas, jo tiriamoji medžiaga, tikslas, iškelta hipotezė, aprašyta darbo struktūra bei uždaviniai. Antrajame skyriuje aprašoma trumpa mokslinių tyrinėjimų, susijusių su darbo tema, apžvalga. Trečiajame skyriuje aprašomos bendrosios lietuvių kalbos dusliųjų priebalsių ypatybės. Ketvirtajame skyriuje apibendrinama tyrimų medžiaga ir rezultatai. Vėliau yra pateikiamos viso darbo išvados, kuriose paaiškinama, ar galima patvirtinti iškeltą hipotezę. Pabaigoje yra pridėti tyrimo priedai – tai diktorių skaityti įrašai ir išsamios tyrimų lentelės.Darbo metodikaEksperimentiniams tyrimams minimaliąsias poras Vilniaus universiteto Eksperimentinės fonetikos laboratorijos įrašų studijoje po tris kartus įskaitė trys diktoriai: Ignas Danisas (g. 1993; Vilnius; motinos kilmė: Vilnius, tėvo kilmė: Klaipėda), Vytautas Jankauskas (g. 1992; Vilnius; motinos kilmė: Ukmergė, tėvo kilmė: Žąsliai), Edgaras Stauryla (g. 1994; Panevėžys; motinos kilmė: Panevėžys, tėvo kilmė: Panevėžys). Diktoriai prieš įrašinėdami nebuvo supažindinti su tyrimo tikslu.Įrašytos medžiagos tyrimui reikalingi garsai buvo karpomi kompiuterine programa PRAAT, kurios autoriai – Amsterdamo universiteto Fonetikos laboratorijos mokslininkai Paul Boersma ir David Weenink. Programa yra nemokama, publikuojama interneto puslapyje (http://www.fon.hum.uva.nl/praat/). Įrašyta medžiaga programoje atidaroma funkcijomis Open  Read from file... Tuomet pasirenkamas reikalingas įrašas, spaudžiama View & Edit ir programa suteikia įvairių funkcijų, pvz., išklausyti garsą, jį iškirpti, pamatyti garso formančių brėžinius, struktūrą, nustatyti trukmę.

Toliau duomenys buvo apdorojami ir Microsoft Excel programa. Tiriant garsų kiekybę, svarbu apskaičiuoti jų santykines trukmes, t.y. gauti vidurkį, kurią sekundės dalį garsas užima visame žodyje. Tam buvo imama viso tiriamojo garso trukmė ir dalinama iš viso žodžio trukmės. Pavyzdžiui, žodžio drąsus pirmosios [s] trukmė yra 0,1355 s, o viso žodžio – 0, 6526 s. Taip yra gaunama santykinė garso [s] trukmė, lygi 0, 2076.

Apskaičiavus visų tyrimui parinktų garsų santykinius vidurkius, Microsoft Excel programa buvo sudarytos lentelės, apibendrinančios rezultatus. Lentelėse matomi kiekvieno diktoriaus kiekvieno skaitymo garsų santykiniai vidurkiai, bendras visų trijų diktorių trijų skaitymų santykinių vidurkių vidurkis. Tuomet garsų trukmės santykiams išanalizuoti buvo pritaikytas Voldo – Volfovico kriterijus nepriklausomoms imtims. Šis kriterijus yra tinkamas patvirtinti ar paneigti imčių skirtumus. Sistema remiasi narių išdėstymu didėjimo tvarka nuo mažiausiojo iki didžiausiojo (sudarant jungtinę variacinę eilutę). Kietieji priebalsiai buvo pažymėti simboliu a, minkštieji – b. Simboliu r buvo pažymėtas serijų skaičius (serija yra tos pačios imties narių seka, prieš kurią ir po kurios yra kitos imties nariai). Serijų skaičius buvo visuomet skaičiuojamas nuo a žymėtųjų narių – kietųjų priebalsių. Iš Voldo – Volfovico kriterijaus apatinių kritinių reikšmių lentelės buvo rasta kritinė reikšmė visiems tirtiems atvejams. Jei serijų skaičius būtų lygus arba mažesnis už duotąjį lentelėje, tuomet hipotezė būtų patvirtinta: skirtumas tarp imčių yra (šiuo atveju tarp palatalizuotų ir nepalatalizuotų priebalsių). Jei serijų skaičius būtų didesnis už kritinę reikšmę lentelėje, tai įrodytų, jog skirtumo nėra. Visus tyrimo rezultatus aptarsime toliau šiame darbe.


Turinys

  • 1. Įvadas2
  • 2. Mokslinių tyrinėjimų apžvalga4
  • 3. Dusliųjų pučiamųjų ir sprogstamųjų priebalsių artikuliacinės ir akustinės ypatybės5
  • 4. Lietuvių bendrinės kalbos palatalizuotų ir nepalatalizuotų dusliųjų pučiamųjų bei sprogstamųjų priebalsių kiekybė
  • 4. 1. Kietojo ir minkštojo priebalsių [s], [sʼ] trukmė6
  • 4. 2. Kietojo ir minkštojo priebalsių [š], [šʼ] trukmė7
  • 4. 3. Kietojo ir minkštojo priebalsių [k], [kʼ] trukmė8
  • 4. 4. Kietojo ir minkštojo priebalsių [p], [pʼ] trukmė9
  • 5. Išvados10
  • 6. Literatūra11
  • 7. Priedai11

Reziumė

Autorius
beatriciukas
Tipas
Tyrimas
Dalykas
Lietuvių kalba
Kaina
€2.03
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 8, 2014
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
21 psl.

Susiję darbai

Lietuvoje tarmės laikomos didele vertybe ir saugotinu kultūros paveldu, bet viešumoje, žiniasklaidoje vartotina tik bendrinė, griežtai norminė kalba. Kokią įtaką ši kalbos politikos nuostata daro galimybėms puoselėti ir kalbą, ir jos tarmes?

Lietuvių kalba Rašinys 2015 m. emilijaema
Lietuvoje tarmės laikomos didele vertybe ir saugotinu kultūros paveldu, bet viešumoje, žiniasklaidoje vartotina tik bendrinė, griežtai norminė kalba. Kokią įtaką ši kalbos politikos...