Kūrybingumo skatinimas chemijos pamokose taikant grupinį mokymo metodą

57 psl. / 12338 žod.

Ištrauka

Įvairiais požiūriais sparčiai besikeičiančiame šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau vertinamas kūrybiškumas, gebėjimas nepriklausomai mąstyti, kelti naujas idėjas, ne pagal iš anksto sukurtus šablonus spręsti iškilusias problemas. Šiuolaikinė pedagogika remiasi laisvąją paradigma, humanistinėm idėjom. Visas mokymo proceso dėmesys nukreiptas i vaiką: ugdymo prasmė ir jo misija – padėti vaikui tapti sėkmingu žmogumi, gebančiu įgyvendinti savo prigimtines galias, jaučiančiu gyvenimo pilnatvę, įprasminančiu savo buvimą gerais darbais kitų ir savo labui ir t.t Kūrybiškumo ugdymas ir grupinis darbo metodas yra dvi glaudžiai susijusios temos. Darbas grupėse siejasi su nepastovumu, gebėjimu adaptuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje, kurioje pastoviai gimsta naujos idėjos, sprendimo būdai. Mokymosi procesas yra pagrindas, kuriuo remiantis vaikai stiprina savo kūrybines galias, rengiasi ne tik priimti ir prisitaikyti prie naujų aplinkos elementų. Jie dalyvauja idėjų kūrimosi procese bei jas kuria.
Per gamtos mokslų pamokas mes siekiame, kad mokiniai ugdytųsi „asmeninį suvokimą“, susietą su pripažintomis mokslo tiesomis. Nors ir mokiniai neišras nieko naujo, tačiau jie tūrėtų būti skatinami daryti įdomius mokslinius atradimus. Kūrybiškumas ir tikrasis mokymasis – tai mokymasis, kai mokinių rezultatai jiems yra įdomūs ir reikšmingi, t.y. kai mokinys pasaulį ar konkretų reiškinį ima suvokti savaip. Taip mokydamiesi mokiniai gali kurti naujuas dalykų ir sąvokų reikšmes, paaiškinimus, kelti hipotezes, argumentuoti ir taikyti tam tikrą veiklos būdą. (P.Warwick, L.Dawes, 2003m.).
Pagal konstruktyvinį požiūrį, idėjų kūrimas apima iš anksto esamų schemų taikymą, mokiniams supratimas negali būti suteiktas, jie turi jį išsiugdyti. Vadinasi, esamas supratimas turi būti pakeistas arba atmestas, siekiant „geresnio“. (P.Warwick, L.Dawes, 2003m.)
Paauglystės laikotarpiu, kada vaikams sunku prisitaikyti prie visų naujovių, kurios supa ne tik išorinį, bet ir vidinį pasaulį, labai svarbu bendravimas ir bendradarbiavimas. Dirbdami kartu mokiniai mokosi vieni iš kitu, jiems lengviau reikšti mintis, kartu ieško problemų sprendimo būdų, o kūrybiškumas pagal Sawyer (2007m.) ir Wegerif (2010m.) būtent ir yra susijęs su bendravimu.Tai įvyksta „dialogo erdvėje“, kai skleidžiamos geros idėjos, sprendžiamos problemos ir ieškoma sutarimo. Ir, be abejonės, visa tai gali būti susieta su praktine veikla, kuri turi esminę reikšmę gamtos mokslams pagrindinėje mokykloje. Iš tikrųjų turbūt vienas didžiausių šios srities mąstytojų teigė, kad „svarbiausia akimirka intelektinio ugdymo procese... yra ta, kurioje susijungia kalba ir praktinė veikla, dvi anksčiau buvusios visiškai nepriklausomos ugdymo linijos“ (L. S. Vygotsky, 1978).
Šiandien vis didėja skaičius pedagogų ugdymo procese taikančių aktyviuosius mokymosi metodus, kurių įvairovė ir gausa leidžia pasirinkti pačius įdomiausius ir rezultatyviausius. Tikslingai taikomi metodai pažadina vaikų smalsumą ir pažinimo džiaugsmą. Svarbu, kad vaikai įgyja bendravimo įgūdžių, labiau pažįsta save ir draugus, plėtoja savo kūrybiškumą, įvertina save bei draugus kaip unikalias ir originalias asmenybes. Aktyvieji mokymosi metodai suteikia laisvę mokinių mintims, veiksmams, provokuoja įvairius individualius atsakymus, moko gerbti draugų idėjas, skatina savarankišką požiūrį, ypač tai labai lengvai atskleidžia darbas grupėmis pamokos metu. Vienas iš populiariausių, chemijoje lengvai pritaikomų metodų – grupinis mokymas. Grupinio mokymo metu mokiniai gali laisvai reikšti mintis ir idėjas, išklausyti ir aptarti kitų iškeltas hipotezes.
Sąsają tarp paauglio, grupinio mokymo(-si) metodo, chemijos ir kūrybingumo vaizduoja chema:

Vienas iš ankstyvosios paauglystės bruožų – komandiškumas: paaugliai noriai buriasi į grupes, nes juose jaučiasi jaukiau, saugiau. Mokykloje tai labai pravartus bruožas, nes kiekvienoje klasėje galima sukurti įvairias grupes, kurios ir sudaro grupinio mokymo esmę: mokiniai bendradarbiaudami mokosi grupėmis rezultatus aptardami su kitais bendraklasiais. Chemija – tai vienas iš gamtos mokslų, kuris pasižymi ne tik lengva integracija į kitus mokomuosius dalykus, bet ir turtingas mokymo metodų įvairovės pritaikymu. Tad sujungus šiuos 4 aspektus – gausim produktą – kūrybingumą, kuris bus produktyvus dėl stiprios paauglio – komandiškumo – grupinio mokymo – chemijos ryšio.
Kūrybingumo skatinimo grupinio darbo metu chemijos pamokose problematika nėra pilnai ištirta. Apskritai, chemijos disciplina turi mažai pilnai išgvildentų edukologijos temų. Dėl to buvo pasirinkta ši tema. Tačiau galima pasidžiaugti, kad nėra sunku nustatyti kūrybiškumo chemijos pamokose aspektus, padedančius išnaudoti kūrybines galimybes. Šie aspektai atitinka ugdymo veiklai keliamus, kuriuos Anglijos nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra („Ofsted“) nurodė kaip „labai sėkmingai skatinančius kūrybišką mokymąsi“. Tai „tinkami mokomųjų dalykų programų ryšiai, kurie leidžia atlikti nepriklausomą tyrimą; įtraukimas, užtikrinantis, kad tyrimas būtų prieinamas ir tinkamas visiems mokiniams; susitelkimas į patirtimi grįstą mokymąsi, plėtojant žinias, supratimą ir įgūdžius, išbandant praktiškai ir vertinant; tinkamai integruotas technologijų panaudojimas“ (Ofsted, 2010m.). Visa tai susiję su „kūrybiškumo aspektais“, kuriuos, mūsų manymu, mokytojas turi įtraukti, planuodamas chemijos pamokas, kad mokiniai būtų nuoširdžiai įsitraukę į mokymąsi. Taigi svarbu:
• užtikrinti, kad pamoka būtų įtraukianti ir skatinanti;
• sukurti motyvuojančią ir reikšmingą aplinką dirbti;
• suteikti mokiniams galimybę rinktis ir priimti sprendimus;
• užtikrinti, kad, kai įmanoma, kad chemijos suvokimas būtų plėtojamas užsiimant įdomia ir tinkama tyrimų veikla;
• kurti, atsižvelgiant į išvardytus punktus, tokias situacijas, kad mokiniai galėtų klausti „O jeigu...?“;
• suteikti galimybę atlikti bendrą klasės tyrimą ir kartu diskutuoti;
• mokyti mokinius dirbti grupėse. (Ofsted, 2010m.).

Tyrimo metodologija
Temos aktualumas: Nepakankamas kūrybingumo ugdymo veiksnių taikant grupinį metodą chemijos pamokose ištirtumas.
Tyrimo objektas: 8 – 9 kl. mokinių kūrybingumas taikant grupinį metodą chemijos pamokose.
Tyrimo tikslas: Ištirti 8 – 9 kl. mokinių ir mokytojų požiūrį į kūrybiškumą taikant grupinio mokymo metodą chemijos pamokose.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atlikti teorinę kūrybingumo sampratą ir grupinio metodo sąsajos analizę.
2. Pagrįsti kūrybingumo ugdymo, taikant grupinį metodą 8 – 9 kl. chemijos pamokose, galimybės svarbą.
3. Išsiaiškinti mokinių požiūrį į grupinio mokymo metu taikomas kūrybingumą skatinančias užduotis.
4. Atskleisti chemijos pedagogų požiūrį į kūrybingumo kompetencijos ugdymą.
5. Išsiaiškinti mokytojų požiūrį į kūrybingumo ugdymą taikant grupinį metodą 8 – 9 kl. chemijos pamokose.
Darbo naujumas: Šiame darbe pateiktas mažai ištirtas kūrybingumo skatinimas taikant grupinį mokymo metodą, 8 – 9 kl. chemijos pamokose.
Darbo struktūra ir apimtis:
Teorinė analizė: Teorinis pagrįstumas - 3525 spaudos ženklai (14 lapų). Teorinė analizė apima kūrybingumo sampratą, grupinio darbo metodą , kūrybingumo ir grupinio mokymo sąsają, 8 – 9 kl. amokinių amžiaus tarpsnio charakteristika.
Tyrimo analizė: 5557 spaudos ženklai ( 22 lapai). Tyrimo analizė apima mokytojų kokybinės anketos tyrimo analizę, mokytojų apklausos žodžiu nagrinėjimas; mokinių kiekybinės apklausos duomenys ir kūrybingumą skatinančios 8 – 9 kl. mokinių atliktos užduoties ištyrimas.
Viso spaudos ženklų -11965; lapų - 57.

Turinys

  • Turinys2
  • Įžanga3
  • Tyrimo metodologija6
  • Teorinis pagrįstumas8
  • I.I. Kūrybingumo samprata8
  • I.II. Grupinis mokymo metodas10
  • I.II.I. Kūrybingumo ir grupinio metodo sąsajos16
  • I.III. 8 – 9 kl. mokinių amžiaus tarpsnio charakteristika18
  • Tyrimo organizavimas ir eiga22
  • Tyrimo imties charakteristika24
  • I. Tyrimo rezultatų analizė25
  • I.I. Apklausos skirtos mokytojams analizė25
  • I.I.I.Apklausos skirtos mokytojams rezultatų apibendrinimas29
  • I.II.Pokalbio su chemijos pedagogėmis rezultatų analizė29
  • I.II.I. Pokalbių su mokytojomis rezultatų apibendrinimas32
  • I.III. Anketos, skirtos mokiniams analizė32
  • I.III.I. Apklausos skirtos mokiniams analizės apibendrinimas40
  • I.IV. Kūrybinės užduoties mokiniams analizė40
  • I.IV.I. Kūrybinės užduoties mokiniams analizės apibendrinimas42
  • Išvados:43
  • Literatūros šaltiniai:44
  • ANKETA MOKYTOJAMS 1 Priedas46
  • ANKETA MOKINIAMS 2 Priedas49
  • KŪRYBINĖ UŽDUOTIS MOKINIAMS 3 priedas52
  • Mokytojų atsakymų į anketos klausimus palyginimas 4 Priedas53

Reziumė

Autorius
pakst
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Chemija
Kaina
€12.15
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Bir 17, 2014
Apimtis
57 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

IIA grupės metalas- Baris

Chemija Prezentacija 2014 m. mellissa
Prezentacija apie cheminį elementą.Baris buvo išgaunamas iš sunkaus mineralinio junginio - bario sulfaro, todėl ir pats metalas pavadintas kaip sunkus (barýs -