Ugdomosios vaikų veiklos planavimo kokybė ir jos samprata ugdymo praktikoje

Temos aktualumas ir problema. Šių dienų pedagogo veikla yra įvairiapusė. Sisteminant V. Jakavičius (1998) išskiria tris pedagoginės veiklos bruožus – konstruktyvinį, organizacinį ir komunikatyvynį. Konstruktyvinė veikla – tai ugdymo planų (tolimųjų ir artimųjų) sudarymas. Konstruktyvios veiklos reikšmė didėja pereinant prie naujų programų, kurios pedagogui suteikia daug kūrybinės laisvės. Anot L. Jovaišos (2001), pedagoginio darbo kūrybinis pobūdis pasireiškia ugdymo turinio parinkimu ir planavimu, remiantis ugdytinių savybėmis. E. Jūrašaitės – Harbison (2003) atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad viena iš optimalų pedagogo ugdymo turinį sudarančių kompetencijų yra veiklos numatymas ir planavimas (teleologinė kompetencija). Galima teigti, kad planavimas svarbi ugdymo turinio dalis, kuri skatina geriau pažinti ugdytinius, numatyti realius ugdymosi tikslus ir uždavinius, apgalvoti ugdymo metodus, numatyti perspektyvą siekiant ugdymo kokybės.Vykdant ikimokyklinio ugdymo reformą į žinių perteikimą orientuotas ugdymas buvo keičiamas vaiko poreikius, asmenybės plėtojimąsi, socializaciją bei ugdymo(si) procesą, vėliau – vaiko kompetencijų ugdymą(si) atliepiančiu turiniu (Monkevičienė, 2008). Nuo pat ikimokyklinio ugdymo reformos pradžios, buvo reikalaujama planuoti vaikų veiklą, pedagogams pateikiamos rekomendacijos, ugdymosi gairės. Kaip teigia ugdymo plėtotės centro metodininkai (2012), nuo 2007 m. decentralizavus ikimokyklinio ugdymo turinį ir rengiant konkrečios įstaigos programą, išryškėjo ikimokyklinio ugdymo turinio programų įvairovė, ugdymo praktika tapo įvairesnė, turtingesnė ir labiau tenkinanti skirtingus vaikų poreikius, o pedagogai įgijo galimybę patys rinktis, modeliuoti ir tobulinti ugdymo turinį. Taip pat vis dažniau imta diskutuoti dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo planavimo galimybių. Ilgalaikio ir trumpalaikio planavimo formos, pateiktos Ikimokyklinės ir Priešmokyklinės grupių dienynuose, kai kurioms ugdymo įstaigoms (kai ugdymo programos turinys modeliuotas orientuojantis į problematiką, į vaiko veiksenas ar pan.) vis dažniau tapdavo ne pagalba siekiant geresnės ugdymo kokybės, o trukdžiu. Todėl nuo 2012–2013 mokslo metų Ikimokyklinės grupės ir Priešmokyklinės grupės dienynuose (toliau – Dienynas) nelieka ugdymo turiniui planuoti skirtų dalių. Dienynai skirti tik informacijai apie grupę lankančius vaikus fiksuoti ir jų lankomumui žymėti. Kiekviena ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, privalo susitarti dėl planavimo procedūrų konkrečioje įstaigoje – kokiam laikotarpiui bus skirti ilgalaikiai (pusmečiui, metams ar kt.), kokiam – trumpalaikiai (savaitės, kelių savaičių, mėnesio) planai, kokios formos bus planas, kokios jo struktūrinės dalys ir t. t.Tačiau iki šiandien dar nebuvo atliktas tyrimas, nusakantis pedagogų požiūrį į planavimo reikšmę ugdymo proceso kokybei, vis dar neaišku, kaip planavimo būtinybę suvokia patys veiklas planuojantys pedagogai. Jau eilę metų girdimi klausimai ar verta planuoti, kad tai atima daug pedagogo laiko, kurį jis galėtų skirti konkrečioms veikloms su vaiku ir pan. Šiuo klausimu požiūris skiriasi, todėl ir kyla klausimas ar neplinta mechaniškas, formalus dokumentų pildymas, kuris neteikia ugdymo kokybei teigiamos reikšmės? Atliekant šį darbą aiškintasi, kuo remiantis ir, ar metodiškai teisingai pedagogai planuoja vaikų veiklą, palengvina ar apsunkina pedagogo darbą vaikų veiklos planavimas, kokią reikšmę ugdymo kokybei turi sėkmingas veiklos planavimas?Darbo tikslas: ištirti ugdomosios vaikų veiklos planavimo kokybę ir jos sampratą ugdymo praktikoje.Uždaviniai: 1. teoriškai pagrįsti ugdomosios vaikų veiklos planavimo ir ugdymo kokybės sąsajas.2. Atlikti ugdomosios vaikų veiklos planavimo kokybės ir jos sampratos ugdymo praktikoje tyrimą ir pristatyti rezultatus.3. Aprašyti edukologinį projektą, pateikti išvadas apie ugdomosios vaikų veiklos planavimo ir ugdymo kokybės sąsajas, pateikti rekomendacijas kokybiškesniam planavimui rengti ir pristatyti ikimokyklinio – priešmokyklinio ugdymo pedagogams mokymų metu. Darbo objektas: ugdomosios vaikų veiklos planavimo kokybė ir jos samprata ugdymo praktikoje.Tyrimo metodai: • mokslinės literatūros analizė, kurios tikslas teoriškai pagrįsti ugdomosios vaikų veiklos planavimo ir ugdymo kokybės sąsajas;• apklausa raštu (anketa), kurios tikslas - nustatyti išsamų pedagogų požiūrį į ugdomosios vaikų veiklos planavimo reikšmę ugdymo proceso kokybei.• dokumento analizė, kurios tikslas - nustatyti, ar tiksliai metodiškai ikimokyklinio ugdymo pedagogai rengia ugdomuosius vaikų veiklos planus.