Pamokslo ir eseistikos sąveika Juliaus Sasnausko ir Giedrės Kazlauskaitės tekstuose

40 psl. / 12348 žod.

Ištrauka

Bakalauro darbo tema yra „Pamokslo ir eseistikos sąveika Giedrės Kazlauskaitės ir Juliaus Sasnausko tekstuose“. Ši tema pasirinkta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, todėl, kad šiuolaikinės eseistikos ir pamokslo sąveikos, dėl jos naujumo, mūsų kritinė literatūra iki šiol dar nėra išsamiai aptartarusi. Šios temos aktualumą lemia ir tas faktas, jog pamokslo, kaip religinio žanro, įtaka šiuolaikinei eseistikai vis labiau stiprėja, taip į šį meninį žanrą įliejant naujų prasmių.

Darbo problema – kaip literatūra, gilindamasi į realią ir transcendentinę viso pasaulio būtį, sąveikauja su teologija ir jos raiškos formomis; kaip G. Kazlauskaitės ir J. Sasnausko tekstuose susijungia teologinė ir pasaulietinė eseistika; kokiomis formomis atsiskleidžia pamokslo žanras šiuolaikiniame eseistiniame kalbėjime.

Šio darbo objektas – tekstai iš J. Sasnausko knygos „Malonės akrobatika“ (2006), G. Kazlauskaitės ir J. Sasnausko bendros knygos „Postilės“ (2009) bei religinės patirties turinti kita G. Kazlauskaitės eseistika, išspausdinta knygoje „Aštuntoji diena“ (2005). Pagal „Šiaurės Atėnuose“ publikuotus sekmadienio Evangelijos aiškinimus sudarytą knygą autoriai pavadino Postilėmis. Į bakalauro darbo tyrimą įtraukiami ir kiti J. Sasnausko tekstai – pamokslai. Pamokslo ir eseistikos sąveiką G. Kazlauskaitės ir J. Sasnausko tekstuose turėtume analizuoti, išsiaiškinę konkrečių terminų reikšmes. Būtina atkreipti dėmesį į labai koncentruotą pavadinimą – būtent, kodėl autoriai knygos nepavadino tiesiog „Pamokslai“. Čia ir slypi svarbiausioji prasminė skirtis, kurią apibrėžia, paaiškina pamokslo ir postilės skirtumai bei panašumai. Šių dviejų autorių konkrečios knygos ir konkretūs tekstai pasirinkti neatsitiktinai. Nors G. Kazlauskaitė yra debiutavusi apsakymų rinkiniu „Sudie, mokykla“, o visai neseniai išleidusi poezijos knygą „Heterų dainos“, vis dėlto stipriausia išlieka, kaip eseistikos kūrėja. J. Sasnauskas debiutavo sakymų ir postilių knyga „Dar kartą - žmogaus sūnus“. Tačiau šiam bakalauro darbui svarbi tiek religinė, tiek pasaulietinė eseistika, todėl pasirinkta kita J. Sasnausko knyga – „Malonės akrobatika“. Būtent čia sutelkti tiek oficialūs laiškai „Naujojo Židinio“ redaktoriui, tiek tekstai, skaitytini kaip Biblijos komentarai, homilijos ar pamokslai, pavadinimu „Evangelijų paraštėse“, tiek formos, stiliaus prasme patys eseistiškiausi autoriaus tekstai, pavadinimu „Ir tu, mano siela“. Būtent ši trečioji knygos dalis labiausiai atliepia pasaulietinę G. Kazlauskaitės eseistiką, išspausdintą knygoje „Aštuntoji diena“. Šiuos autorius sieja bendra postilių knyga, analizuojama, ieškant bendrų sąlyčio taškų. Analizuoti, lyginti kunigo ir pasaulietės tekstus yra neįprasta, tačiau pamatuota, nes jų kūrybos šerdis yra Dievas.

Darbo tikslas – palyginti, interpretuoti J. Sasnausko ir G. Kazlauskaitės tekstus, remiantis eseistikos ir pamokslo, kaip religinio žanro, sąveika; išsiaiškinti, ar pamatuotas ir realus yra šiuolaikinio eseistinio kalbėjimo tyrimas, remiantis pamokslo įtaka.

Siekant įgyvendinti darbo tikslą, buvo suformuluoti tokie uždaviniai:

  1. Parengti tyrimui teorinę dalį, kurioje aptariama pamokslo ir eseistikos sąveika.
  2. Atskleisti G. Kazlauskaitės ir J. Sasnausko tekstuose teologinės ir pasaulietinės eseistikos sąveiką, remiantis homiletikos tradicija.
  3. Atskleisti pamokslo ir eseistikos stilistines ypatybes autorių tekstuose.
  4. Išanalizuoti Evangelijos aiškinimo ir moderniosios didaktikos raišką autorių tekstuose.

Siekiant interpretuoti, paaiškinti šiuolaikinės eseistikos ir pamokslo sintezę, tekstai yra analizuojami, remiantis hermeneutiniu metodu, mitinine simboline kultūrinių, religinių tradicijų samprata bei literatūros ir teologijos susitikimo teorija.


Turinys

  • I. Įvadas3
  • II. Pamokslo ir eseistikos sąveika Giedrės Kazlauskaitės ir Juliaus Sasnausko tekstuose
  • 1. Šiuolaikinė lietuvių eseistika ir religinė patirtis joje8
  • 2. Retorikos, pasakojimo ir stiliaus arsenalas
  • 2. 1. Adresanto ir adresato problema Juliaus Sasnausko tekstuose (homiletikos tradicija)12
  • 2. 2. Pasakotojo tapatybė ir jos dinamika14
  • 2. 3. Struktūrinės ir retorikos ypatybės Juliaus Sasnausko pamoksluose16
  • 2.4. Tarp lyrizmo ir ironijos17
  • 2.5. Tarp publicistikos ir kultūros kritikos18
  • 2.6. Pamokslavimas Giedrės Kazlauskaitės pasaulietinėje eseistikoje20
  • 3. Eseistinė problematikos sklaida Juliaus Sasnausko ir Giedrės Kazlauskaitės tekstuose
  • 3. 1. Teologinių tiesų skelbimas (Julius Sasnauskas)21
  • 3. 2. Mitinis pasaulio suvokimas22
  • 3. 3. (Ne)dogminis Evangelijos aiškinimas ir modernioji didaktika24
  • 3. 4. Tikėjimo problemos subjektyvumas ir nerimas dėl krikščioniškųjų vertybių25
  • 3. 5. Kasdienybės estetika ir dabartiško pasaulio balsas28
  • 3.6. Paradoksalaus pasaulio įžvalgos31
  • III. Išvados33
  • IV. Santrauka35
  • V. Literatūra38
  • VI.Anotacija40

Reziumė

Autorius
daiva skir
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Literatūra
Kaina
€12.15
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgp 26, 2014
Publikuotas
2010 m.
Apimtis
40 psl.

Susiję darbai

Ironiškas žvilgsnis į pasaulį

Literatūra Rašinys 2017 m. okiektau35
Rašto darbas, kurio tema "Ironiškas žvilgsnis į pasaulį". Autoriai - B. Sruoga, A. Škėma ir J. Savickis. Darbas buvo naudotas 12 klasės lietuvių...