Mokytojų bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba kaimo mokyklose

55 psl. / 12636 žod.

Ištrauka

Problemos aktualumas. Mes gyvename atviroje, demokratinėje visuomenėje, kurioje ypač dabar esame stipriai susaistyti su kitais žmonėmis. Kiekvienas iš mūsų, norime to ar nenorime, esame įtraukiami į vis glaudesnius tarpusavio santykius. Kad ir kaip baugiai tai skambėtų, tačiau tai būtina sąlyga žmogui išlikti šiuolaikiniame pasaulyje, prisitaikyti prie nuolatinės kaitos, pasiekti karjeros aukštumų ar pajusti vidinį komfortą, pasitenkinimą savo veikloje bei gyvenime. Bendravimas, bendradarbiavimas su kitais mus lydi kiekvieną dieną. Ypač tai pasakyta apie mokyklos bendruomenės narius, konkrečiau – mokytojus. Reiktų prisiminti lietuvių liaudies patarlę – „Vienas lauke – ne karys“. Taigi, taip ir mokytojai tik kartu bendradarbiaudami, vienas kitą palaikydami, gali pasiekti būtinų, trokštamų rezultatų visame kame. Temą „Mokytojų bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba kaimo mokyklose“ pasirinkau todėl, jog nuolat girdint daug kalbų apie mokytojų ir mokinių bendradarbiavimą, mokymą ir mokymąsi bendradarbiaujant, kyla klausimas – kokią gi reikšmę mokytojų bendradarbiavimas turi pačių mokytojų asmenybėms, jų savijautai mokytojų kolektyve ir, apskritai mokykloje. Šiame darbe bus aptartos dialogo, bendravimo, komunikacijos, bendradarbiavimo sąvokos, pagrindiniai jų aspektai bei sąsaja su tikrove, t. y., su konkrečių kaimo mokyklų mokytojų kolektyvo gyvenimu.

Pasak A. Hargreaves (2008, p. 159-160): „Devintąjį dešimtmetį ir vėliau dėtos pastangos iš mokymo pašalinti individualizmo ir izoliacijos padarinius atvedė prie didelio masto pastangų perkurti kultūrą mokyklose, siekiant jose suintensyvinti bendradarbiavimą. [...] Mokytojai buvo raginami daugiau dirbti kartu ir bendrauti. Dalijimasis ištekliais ir bendras planavimas ėmė virsti priimtinomis darbo normomis. Tobulinimo kursai tapo labiau orientuoti į mokyklos komandas, dažnai jie vyko pačiose mokyklose“. Ši citata buvo pasakyta apie užsienio mokyklas. Tačiau dabar daugelį aspektų galime pritaikyti ir Lietuvos mokykloms, nes pas mus taip pat vyko ir tebevyksta mokyklos kultūros reformos. Lietuvos mokyklose mokytojams pagausėjo darbo ne klasėje. Daugelis mokytojų bendradarbiauja su kolegomis ne tik susirinkimuose ar atsitiktiniuose pokalbiuose, vadovaudami naujai atėjusio mokytojo praktikai, bet ir dalyvaudami bendruose pedagogų tobulinimo kursuose, svarstydami individualius vaikų, su ypatingais poreikias, planus, atvejus, dalyvaudami bendruose projektuose. Mokytojo darbas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesunkus. Tačiau tai labai klaidingas manymas. Būtent mokytojo darbo diena nesibaigia sulig paskutine pamoka. Laikas kartais nebūna pedagogų sąjungininkas. Būtent ribotas laikas trukdo mokytojams išsamiai planuoti, bendrauti su kolegomis, ramiai apgalvoti savo veiklą ir būsimus planus. Negalima paneigti, jog laikas svarbus, norint išvengti mokytojų atsiskyrimo. Būtent laikas, praleistas su kolegomis yra pats geriausias profesiniam, asmeniniam tobulinimuisi, nes dažniausiai mokytojai didžiąją dalį dienos yra atskirti vienas nuo kito klasėse. Iškyla grėsmė individualizmo išvešėjimui.

Kalbant apie individualizmą, galima sutikti su A. Hargreaves, kuris teigia: „Postomodernumo atgimimas pagyvino profesinį bendradarbiavimą ir iš dalies pripažino, kad reikėtų labiau sieti mokytojų profesionalią veiklą su ją skatinančiu ir motyvuojančiu asmeniniu ir emociniu gyvenimu. Kartu šios postmoderniosios plėtros kryptys daugeliui mokytojų ir jų kvalifikacijos tobulintojų reiškia ir atsitraukimą nuo išorinių svarbių moralinių ir politinių tikslų siekio prie asmeninių emocijų“ (1999, p. 111). Toks vyksmas nėra blogas, jei nepakenkia konkrečiam bendradarbiavimui, neatsiranda kitų ignoravimas, susitaikymas su primesta nuomone, tariamas kolegialumas ir panašiai.

Taigi, mokyklos kaitos sąlygomis, būtina atkreipti didelį dėmesį į mokytojų kolektyvą, kaip dirbtinai sukurtą komandą, privalančią siekti bendrų tikslų. Reikia išsiaiškinti, kokiu būdu tas kolektyvas išties gali virsti tikra komanda. Kokios egzistuoja teigiamo bendravimo ir bendradarbiavimo formos. Kaip mokytojas gali tobulinti ne tik savo profesines kompetencijas, mokymo/si procesą, bet ir gerinti tarpasmeninius santykius su kolegomis, būtinus teigiamam mokyklos mikroklimatui kurti.

Temos ištirtumas. Apie mokytojų bendradarbiavimą, grupės, kolektyvo ypatumus, vadovo, kaip lyderio, vienijančio mokyklos darbuotojus, tyrinėjo ir apie tai kalbėjo įvairūs užsienio valstybių ir Lietuvos pedagogai, psichologai: G. Colombero (2004), N. Chmiel (2005), I. R. Arends (1998), R. Dobranskienė (2004), A. Hargreaves (1999), V. Savickytė (1996), L. Stoll, D. Fink (1998), M. Teresevičienė, G. Gedvilienė (2000, 2003) ir kiti. Kiekvienas iš tyrinėtų autorių davė nemažai praktinių patarimų, skatinančių bendradarbiauti, pateikė išvadų, kodėl būtent toks bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba būtini šiuolaikinėje mokykloje.

Šio darbo Tyrimo problema – kokia yra situacija, susijusi su mokytojų bendradarbiavimu konkrečiose kaimo mokyklose, kaip mokytojų bendradarbiavimas vyksta ir kaip tai įtakoja pačių mokytojų profesinę veiklą bei savijautą mokyklos bendruomenėje .

Tyrimo objektas – mokytojų bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba.

Darbo tikslas – išanalizuoti mokytojų bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos situaciją kaimo mokyklose.

Siekiant šio tikslo buvo suformuluoti tokie uždaviniai:

  1. Remiantis moksline literatūra, pateikti teorinius nagrinėjamos problemos pagrindus.
  2. Ištirti ar konkrečios kaimo mokyklos mokytojai bendradarbiauja tarpusavyje ir vysto tarpusavio pagalbą.
  3. Atskleisti ir apibūdinti mokytojų bendravimo, bendradarbiavimo bei tarpusavio pagalbos mokyklos bendruomenėje pedagoginius ir psichologinius aspektus.
  4. Ištirti kaimo mokyklos mokytojų nuomones, atskleidžiančias jų bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos situaciją mokykloje.

Darbe naudojami šie mokslinio tyrimo metodai:

  1. Mokslinės literatūros analizė.
  2. Konkrečių kaimo mokyklų mokytojų anketinė apklausa.
  3. Kiekybinė ir kokybinė atlikto tyrimo rezultatų analizė.

Atlikto tyrimo duomenys bus apdoroti Microsoft Office Exel programa, išreikšti procentine išraiška, pateikti lentelėse ir paveiksluose.

Tyrimo imtis ir bazė. Tyrime dalyvavo 19 Siesikų ir 19 Luokės vidurinių mokyklų mokytojai.

Darbo struktūra. Darbą sudaro turinys, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas, 2 skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai.


Turinys

  • SANTRAUKA3
  • ĮVADAS5
  • 1. TEORINIAI NAGRINĖJAMOS PROBLEMOS PAGRINDAI8
  • 1.1. Tarpasmeniniai santykiai ir bendravimas, kaip svarbi bendradarbiavimo sąlyga8
  • 1.2. Bendravimo ir bendradarbiavimo ryšys10
  • 1.3. Mokytojų bendravimas ir bendradarbiavimas mokyklos bendruomenėje15
  • 1.4. Tarpusavio pagalba – būtina bendradarbiavimo prielaida19
  • 1.5. Mokyklos vadovo vaidmuo, siekiant efektyvesnio mokytojų bendradarbiavimo21
  • 2. MOKYTOJŲ BENDRAVIMO, BENDRADARBIAVIMO IR TARPUSAVIO PAGALBOS SITUACIJOS KAIMO MOKYKLOSE TYRIMO REZULTATAI26
  • 2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas26
  • 2.2. Mokytojų apklausos apie bendravimą, bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą rezultatų analizė26
  • IŠVADOS43
  • REKOMENDACIJOS44
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS 45 PRIEDAI47

Reziumė

Autorius
daiva skir
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Pedagogika
Kaina
€12.15
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Rgp 26, 2014
Apimtis
55 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Alytaus Volungės pagrindinė mokykla

Pedagogika Praktikos ataskaita geisa
Praktiką atlikau Alytaus Volungės vidurinėje mokykloje. Institucijos apibūdinimas: 1984 m. įkurta 10-oji vidurinė mokykla. Direktorius - Leonas Gailius. Mokykloje mokosi 1103 mokiniai. 1994...

Vaiko mokyklinio brandumo tyrimas

Pedagogika Tyrimas 2013 m. argentum
Priešmokyklinio amžiaus vaikas išgyvena gana sudėtingą raidos laikotarpį, kurį lemia tolesnio ugdymosi mokykloje sėkmę. Pirmųjų mokslo metų pradžia neretam pirmokui – sunkių išbandymų,...

Tarpusavio santykių formavimas bendrojo lavinimo mokykloje

Pedagogika Diplominis darbas guoba
Temos aktualumas. XXI amžius vadinamas tarpusavio santykių krizių amžiumi. Žmonės jaučiasi atstumti, lyg nevisaverčiai, antrarūšiai asmenys, išgyvena nusivylimą, dvasinį nuogumą, pasaulis tampa desakralizuotas....